Ironiška, kad ši pataisa buvo priimta, kai valstiečiai siekė pagelbėti nuo socialdemokratų atskilusiems socialdarbiečiams, kurie sutiko likti valdančiojoje koalicijoje. Socialdarbiečiams pataisa ir pinigai rinkimuose nepadėjo, o štai nuo valstiečių žaliųjų frakcijos atskilusiems politikams gali pasitarnauti.
„Puikiai suvokiame, ką tai reiškia įkurti politinę partiją. Kitokie dariniai Seimo rinkimuose negali dalyvauti. Tam pirmiausia turi būti poreikis iš žmonių, iš aktyvių politiškų žmonių. Čia, Vilniuje, būnant Seime kurti kažkokį dirbtinį darinį, lipdyti kokį nors frankenšteiną iš kažko tikrai nematau prasmės. Ir, matau, kad kolegos nemato. O kaip bus ateityje – matysime. Pirmiausia turi būti toks poreikis. Kol kas mes norime padirbėti frakcijoje, pasižiūrėti, kaip mums seksis, ar bus demokratinė atmosfera“, – laidoje „Dienos pjūvis“ sakė S. Skvernelis.
Politologė Jūratė Novagrockienė teigia, kad kalbėti apie naujos politinės jėgos kūrimą yra kiek ankstoka, be to, tai labai sunkus ir sudėtingas procesas.
„Siekiant tapti pajėgia politine partija, reikia kažkokių skyrių, geografinio pasiskirstymo. Mes, politologai, tai vadiname geografinius įsiskverbimu. Tai yra paramos užsitikrinimas regionuose. Bet jeigu žiūrėti, kaip kuriasi politinės partijos, tai jos gali kurtis ir už parlamento, gali kurtis ir iš parlamento. Tai potencialas yra, bet aš sakyčiau, kad kažkokios politinės organizacijos kūrimas, klausimas kiek jis bus vaisingas, nes reikia nepaprastai daug išteklių pirmiausia – finansinių. Ko gero, geriausias kelias būtų jungtis su kokia nors silpnesne politine jėga arba besiformuojančia politine jėga, jeigu yra sąlyčio taškų ir tokiu būdu konstruoti tą politinį darinį“, – teigia politologė.
Tačiau finansinius išteklius susikūrusioms naujoms partijoms, kurios turi frakcijas Seime, garantuoja Politinių partijų įstatymo pataisos, priimtos 2018 metų spalį.
Pagal jas, jeigu po Seimo rinkimų įregistruojama nauja politinė partija, kuri turi frakciją parlamente, jos veiklai turi būti skiriami valstybės biudžeto pinigai. Jų dydis lygus mažiausiems parlamentinei partijai praėjusiais metais skirtiems asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.
Lėšos skiriamos iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos partijos įregistravimo. Jeigu valstybės pinigus gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kai jai buvo skirtos lėšos, susijungia su kita partija, kuri pati gauna valstybės biudžeto finansavimą, naujos politinės jėgos finansavimas nutraukiamas.
Vyriausioji rinkimų komisija biudžeto lėšas politinėms partijoms skirsto du kartus per metus: lapkričio 15 ir balandžio 15 dienomis.
Kitaip tariant, kaip paaiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė, kai susidaro parlamentinė frakcija ir sukuriama nauja politinė partija, tada jai priklauso dotacija iki kitų Seimo rinkimų.
Jei frakcijos nariai stotų į tokią partiją, kuri jau veikia šiuo metu, bet dotacijos negauna, tokia partija jos gauti nepradėtų nepriklausomai nuo to, kad prie jos prisijungė nariai iš parlamentinės frakcijos.
Šią pataisą inicijavo nuo socialdemokratų atskilę socialdarbiečiai, kurie po skilimo įkūrė naują partiją, bet neturėjo pinigų dalyvauti rinkimuose.
Lietuvoje juridinių asmenų parama politinėms partijoms yra uždrausta, o fiziniai asmenys partijoms gali skirti arba 1 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, arba politinės kampanijos metu skirti iki 10 vidutinių šalies mėnesinių atlyginimų, bet jie negali viršyti 10 proc. to asmens pajamų per metus, o rėmėjas būtinai turi deklaruoti savo pajamas. Partijų nariai taip pat įprastai moka nario mokestį, bet tai nesudaro didelių sumų, arba partijos gali verstis įvairias leidybos veikla, gauti pajamų iš turimo turto.
Nedalyvaujant opozicijai socialdarbiečius gelbstinti pataisa buvo priimta valstiečių žaliųjų, socialdarbiečių, tvarkiečių bei keliais balsais iš Mišrios grupės.
