„Negalime vien tik finansuoti krašto apsaugą ir nefinansuoti arba ne taip stipriai finansuoti žvalgybos. Tai faktas, kad reikalingi ir didesni resursai, ir reikalingas bendras požiūris į tai, koks vaidmuo žvalgybai yra teikiamas mūsų šalies gynybai. Nes manau, jis yra didžiulis“, – trečiadienį žurnalistams Seime teigė G. Jeglinskas.
„Taip, finansavimas krašto apsaugai auga, nes kalbame apie 3,5 proc., kalbame apie 4 proc. (nuo BVP – ELTA), tai turbūt panaši trajektorija turėtų būti ir žvalgybos tarnybų veiklai stiprinti. Nes žvalgyba konkrečiai konkuruoja su Rusijos, Baltarusijos, Kinijos žvalgybomis. Ir tose lenktynėse be rimtų resursų, be finansavimo, be investavimo į technologijas laimėti lenktynes yra labai sunku“, – sakė jis.
Visgi, anot jo, pačios valstybės institucijos turi aiškiai įvardinti, kam papildomos lėšos būtų panaudotos.
„Reiktų žiūrėti į 3-10 metų laikotarpį – kokios žvalgybos mums reikia. Žvalgyba turi būti pirmoji linija, per kurią mes gauname informaciją, kuri užkardo sabotažus, diversijas ir kitas veikas. Čia jau VSD rankose tas kamuolys pateikti tuos reikalavimus, ką jie darytų su tais finansais, bet faktas, kad resursai yra reikalingi“ , – sakė G. Jeglinskas.
„Mūsų žvalgyba turi būti irgi technologiškai pasirengusi, ir mūsų žmonės irgi turi būti parengti taip pat“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad 2025 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad VSD finansavimas kitąmet sieks 53 mln. 21 tūkst. eurų. Tai – 2,5 mln. daugiau nei šiais metais. Tačiau, departamento nuomone, asignavimai yra nepakankami ir, esant dabartinei geopolitinei realybei, VSD pajėgumų išlaikymas ir vystymas yra kritinės svarbos.
Tiesa, 2026 m. asignavimai ženkliai mažės – ketinama VSD skirti 47 mln. 605 tūkst. eurų, o 2027 m. – 47 mln. 875 tūkst. eurų.
