JAV ir Niujorkas tapo viruso epicentru. Kaip tai arti Jūsų gyvenamosios vietos ir ar tai Jums kelia pavojų?
Virusas kelia pavojų visiems be išimties. Su šeima gyvenu ir dirbu miestelyje, esančiame 183 mylios (294 km) nuo Niujorko. JAV masteliais tai nedidelis atstumas, ne sykį teko Niujorke lankytis. Įvertinant tai, kad virusas netruko išplisti po visą pasaulį, keli šimtai kilometrų yra menkniekis.
Kaip žinia apie JAV užklupusį virusą paveikė Jūsų šeimos ir miestelio gyventojų kasdienybę?
Labai aiškus ir mus asmeniškai palietęs signalas buvo tas, kuomet JAV paskelbė uždaranti sienas. Teko atšaukti lėktuvo bilietus, kuriuos buvau vasarai nupirkusi mamai. Darin (Kristinos vyras – aut. past) teko apie tris valandas telefonu laukti, kol pavyko susisiekti su skrydžių kompanijos atstovu. Bendra įvykių seka buvo labai panaši kaip ir visur – paskelbtas karatinas, uždaromos mokyklos, parduotuvėse buvo išpirktas naudojimui paruoštas maistas, būtiniausios kasdienės prekės. Miestelio, kuriame gyvenu, gatvės pastebimai ištuštėjo.
Dirbate ligoninėje. Ar pasikeitė darbo ritmas?
Dirbu Penn State Gealth Milton S. Hershey Medical Center ligoninėje, kurios užimtumas įprastai yra 100 proc. ir didesnis. Dėl viruso buvo atšauktos visos planinės bei ne pirmo būtinumo operacijos ir užimtumas krito iki 70 proc. Kadangi daugiausiai dirbu su žmonėmis, kurie į palatas atvežami po operacijų, tai darbo intensyvumas man asmeniškai sąlyginai sumažėjo. Tačiau situacija gali keistis kardinaliai ir labai greitai, nes jei virusas plis toliau, ligoninė netruks vėl funkcionuoti visu pajėgumu.
Ar Jūsų ligoninėje gydomi koronavirusu užsikrėtę žmonės?
Taip. Žinau, kad užsikrėtusių virusu ligonių turime. Tačiau ligoninė didelė ir kol kas jie gydomi infekciniame ir kituose skyriuose. Tiesiogiai su sergančiaisiais šiuo metu nedirbu. Tačiau, kaip minėjau, situacijai keičiantis, užsikrėtę virusu asmenys gali būti guldomi ir į kitus skyrius.
Ar darbe jaučiatės saugi, esate aprūpinti būtiniausiomis apsaugos priemonėmis?
Problemų medicinos sektorius dėl to turi visoje JAV. Mes – ne išimtis. Apsaugines veido kaukes liepta taupyti, keisti kaip galima rečiau.
Per penkerius darbo metus apie tokį dalyką kaip taupymas higienos priemonėms nebuvo net kalbos. Pasitikrinti ir atlikti viruso testą irgi gali ne bet kas, o tik turėjęs kontaktų su sergančiaisiais ir pajutęs simptomus.
Ligoninėje vien darbuotojų yra apie 12 tūkst., jau nekalbant apie pacientus. Situacija tikrai nėra labai dėkinga. Tiesa, jei darbuotojas pajunta kokius nors ligos simptomus, jis turi galimybę negrįžti namo, o nakvoti viešbutyje. Nakvynės išlaidas padengia ligoninė.
Minėjote, kad situacija yra trapi ir gali keistis. Psichologiškai esate pasiruošusi dirbti su užsikrėtusiaisiais?
Darysiu tai, ką reikės. Jau dabar medicinos darbuotojai yra kviečiami vykti į Niujorką dirbti su sergančiaisiais.
Gydytojų mobilizacijos ir jokios prievartos nėra, o už prisiimamą riziką siūlomas atlygis gali siekti 6 tūkst. dolerių per savaitę ir daugiau.
Žvelgiant iš materialios pusės, tai yra labai patrauklu. Kita vertus, reikia įvertinti ir tai, kad užsikrėtimo tikimybė padidėja itin smarkiai. Turiu galvoti ne tik apie save, bet ir apie šeimą.
Jūsų ligoninė universitetinė, gal joje taikomi kokie nors nauji užsikrėtusiųjų koronavirusu gydymo metodai?
Tai ne mano sritis, todėl kažką pasakyti nelabai galiu. Tačiau visuotinai žinoma, kad vaistų, konkrečiai apsaugančių nuo nuo koronaviruso, kol kas nėra. Vakcina taip pat kol kas tik testuojama. Tad geriausia būtų kaip įmanoma stengtis virusu neužsikrėsti. Pagrindines priemones jau visi žinome – bet kokių nebūtinų kontaktų su žmonėmis vengimas ir kruopšti higiena.
Taip pat reikia rūpintis ir savo organizmu, t. y. natūraliai stiprinti imuninę sistemą. O jei yra kokių nors vitaminų trūkumas, jų vartoti papildomai. Tiesa, tą daryti reikia visą laiką – toks gyvenimo būdas padės išvengti ne tik šio viruso, bet ir kitų ligų.
Kaip leidžiate laiką po darbo, kas padeda atsipalaiduoti?
Laisvu nuo darbo metu laiką leidžiu su šeima. Paprastai mėgstame pasivaikščiojimus, įvarius žygius gamtoje, o po to skaniai pavalgyti kavinėje ar restorane. Taip pat veiklos netrūksta ir aplink namus, kuriuos dar visai neseniai pasistatėme. Kaip ir Lietuvoje, taip ir čia turiu nedidelį daržą, kuriame mėgstu pasikapstyti. Su šeima gyvename priemiestyje, kur gyventojų tankis nedidelis, tad ir šiuo metu turime galimybę saugiai leisti laiką gamtoje, o apsilankymus restoranuose ir kitas pramogas laikinai teko pamiršti.
