„Naujoji „Bunda jau Baltija 2019“ versija – emociškai stiprus kūrinys, kuris puikiai atspindi Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautų dvasią kovojant prieš Sovietų priespaudą. Ši daina mums primena apie didžiausią kainą, sumokėtą žmonių gyvybe, priešinantis Maskvos tironijai, dešimtmetį trukusioje partizaninėje kovoje po Antrojo Pasaulinio karo. Po to sekė brutalios Maskvos pastangos palaužti Baltijos tautų dvasią, tačiau jos buvo stipresnės už okupantų jėgą ir pasipriešinimas jiems augo“, – sako Doug Mastriano, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) armijos pulkininkas, Pensilvanijos valstijos Senato narys.
Video klipe unikalūs video ir foto kadrai bei naujas skambesys
Mintis su tautine brolybe ir vienybe siejamą dainą prikelti naujam gyvenimui gimė dainininkei Agnei Sabulytei ir prodiuseriui- renginių organizatoriui Alkui Paltarokui. Jų pristatoma dainos aranžuotė, atliekama operos solistų ir kamerinio ansamblio, suskamba visai naujai ir nukelia į 1989-ųjų rugpjūtį, kuomet trys tautos kaip viena stojo viešam protestui prieš okupaciją. Video klipe panaudoti unikalūs LRT archyvo kadrai ir matytos bei retos Genocido centro nuotraukos.
„Baltijos kelias yra begalinės mūsų tautos stiprybės ir atsidavimo laisvei išraiška. 30-ųjų metinių proga norėjome sukurti kažką ypatingo ir unikalaus, kas ir šiandien pažadintų tuomet jaustą emociją ir tą vienybės jausmą, kuris vienam tikslui sujungė tris tautas“, – sako naujosios dainos interpretacijos autoriai.
Baltijos kelias – vienas svarbiausių įvykių Baltijos šalių istorijoje
Baltijos kelias yra vienas ryškiausių ir svarbiausių įvykių ilgoje Baltijos valstybių kovoje už laisvę. 1989 m. rugpjūčio 23 d. nuo Talino iki Vilniaus nusidriekusi žmonių grandinė tarsi siena atskyrė Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos. Taip žmonės pademonstravo begalinį ryžtą ir užsispyrimą siekiant nepriklausomybės.
Baltijos kelias – UNESCO sąraše
Mūsų tautai svarbus istorinis įvykis pripažįstamas ir tarptautinėje arenoje. 2009 metais Europos Parlamentas rugpjūčio 23 dieną paskelbė „Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti“. Tais pačiais metais UNESCO Baltijos kelią įtraukė į saugomų istorinės atminties dienų sąrašą.
Pasak D. Mastriano, tarptautinis Baltijos tautų kova už laisvę įvertinimas parodė pasauliui Baltijos valstybių gyventojų dvasios stiprybę, kuri gali įkvėpti kitas tautas jų kovoje už laisvę, tačiau ši kova neapsieina be aukų.
Laisvė turi kainą
„2019 metų dainos versija mums dar kartą primena, kad laisvė turi kainą, ji gali būti pasiekta tik žmonių užsispyrimu ir atsidavimu. Estų, latvių ir lietuvių stiprybė kenčiant dešimtmečius socialistinės sistemos žiaurumų gali įkvėpti visas laisvas tautas – vedami laisvės troškimo, su Dievo pagalba, petys petin jie stojo prieš tamsą ir atsikovojo savo laisvę“, – sakė JAV atsargos pulkininkas.
Dainos autoriai – tai viena geriausių versijų
Naujai pateiktą kūrinį įvertino ir originaliosios dainos autoriai. Pasak kompozitoriaus Boris Rezniks, jį nustebino meninis sprendimas ir pateikimas, ir tai yra viena geriausių jo girdėtų kūrinio interpretacijų.
Valdis Pavlovskis, sukūręs dainos latvišką tekstą, teigė, kad naujai suskambusi daina jį sujaudino. „Gera išgirsti šią dainą naujai atgimusią Lietuvoje. Jautri kamerinio ansamblio aranžuotė, emocionalus atlikimas suvirpino emocijas, šiurpuliukai prabėgo ypač klausant latviško posmelio. Klausantis ateina mintis, jog per 30 metų tarp mūsų šalių nepradingo broliškas jausmas“, – sakė V. Pavlovskis.
Kūrybinė grupė džiaugiasi rezultatais
Pasak naujosios dainos versijos iniciatorių, ji nebūtų gimusi be didžiulės kūrybinės grupės indėlio ir palaikymo. Dainos aranžuotę sukūrė Leonardas Pilkauskas, dainą atliko solistai Agnė Sabulytė ir Eugenijus Chrebtovas, styginių kvartetas (Almina Statkuvienė, Algirdas Verbauskas, Henrikas Marcinkus, Domantė Ramančiūnienė), pianistas Linas Dužinskas. „Bunda jau Baltija 2019“ prodiusavo Alkas Paltarokas kartu su istorijos ir muzikos profesionalais.
