Po šių tragedijų kyla klausimai ne tik apie konkrečias avarijų aplinkybes, bet ir apie mūsų vairavimo kultūros problemas. Kelių eismo ekspertas Artūras Pakėnas atvirai sako, kad Lietuvoje vis daugiau vairuotojų nebesuvokia net elementarių eismo taisyklių ir nesiorientuoja keliuose, dėl to klaidos tampa tokiomis skaudžiomis.
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad visas kaimas ieškojo Joninių naktį į minią įsirėžusio jaunuolio, pabėgusio iš įvykio vietos. Kiek vėliau pranešta, kad policija jį rado besislepiantį pas savo senelę. Įtariamasis buvo uždarytas į areštinę, jam gresia kalėjimas iki 7 metų.

Tragiškos avarijos prie Panevėžio scenarijus – taip pat ypatingai skaudus. Iš šalutinio kelio neatsakingai į pagrindinį kelią išvažiavęs vairuotojas kliudė „Volkswagen Passat“, kuris nuo smūgio atsidūrė priešpriešiniame eisme ir susidūrė su motociklu. Pastarąjį vairavęs Aurimas Končius žuvo vietoje, o jo žmona Jolanta mirė ligoninėje kitą dieną. Trys jų mažamečiai vaikai liko našlaičiai ir šiuo metu yra prižiūrimi močiutės.

Pastebi, kad vairuotojai nesiorientuoja erdvėje
Nors A. Pakėnas sako, kad labai sunku nuspėti, kodėl vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, pasielgė vienaip ar kitaip, tačiau atkreipia dėmesį į vieną bendrą tendenciją – žmonėms šiais laikais sunku orientuotis.
„Nežinau kodėl, bet dabar iš tiesų žmonėms sunku orientuotis erdvėje. Man anksčiau buvo sunku įsivaizduoti, kad kažkas važiuotų priešpriešine eismo juosta, pavyzdžiui, kokiame Kauno aplinkkelyje ar kokioje Narbuto gatvėje Vilniuje, bet žmonės važiuoja priešpriešais, važiuoja žiedu į kitą pusę“, – pažymi jis.
Pasak A. Pakėno, šiais laikais daug žmonių gan sudėtingai išlaiko vairavimo egzaminus, neturintys įgūdžių ir nemokantys vairuoti jie dalyvauja eisme, kur ir nutinka įvairių nelaimių.
„Kai kurie daro tokias klaidas, pavyzdžiui, jie neatpažįsta greitėjimo juostų, važiuoja tiesiai į kelią ir nesuvokia, sako: „O tai čia buvo greitėjimo juosta?“ – pastebi A. Pakėnas.
Tiesa, ekspertas pabrėžia, kad tai tik bendros jo pastebėtos vairuotojų tendencijos, kaip buvo konkrečių avarijų atveju ir kodėl jų kaltininkai nusprendė vienaip ar kitaip pasielgti – nežinia.
Sunkiausia kelyje – rikiuotis
Eismo ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad šių dienų vairuotojams labai sudėtinga persirikiuoti į kitas eismo juostas.
„Pats sudėtingiausias manevras yra rikiuotis. Greitėjimo, lėtėjimo juostos ir rikiavimaisi žmonėms yra patys sudėtingiausi manevrai. Ne parkavimai, o rikiavimaisi.
Kodėl žmonės važiuoja antra eismo juosta ir niekur iš jos nesitraukia? Nes jam už 10 km sukti į kairę, jis niekaip neužims pirmos juostos, nes jis nemokės persirikiuoti paskui“, – pažymi jis.
Ekspertas sako, kad dažnai pradedantys vairuotojai nestebi eismo ir neįvertina visos situacijos objektyviai. Taip pat jis pabrėžia ne tik suvokimo, bet ir atsakomybės stygių: „Pavyzdžiui aš žiūriu, stebiu kelią. O ten jiems tai kaip Dievas duos – yra gatvė kažkokia, jie ir važiuoja į tą gatvę, nepažiūrės, yra ten greitėjimo juosta, ištisinė ar dar kas.“
Vairavimo kultūra ateinanti iš šeimos, politikos
Ekspertas pastebi, kad dažnai šiuolaikiniai vairuotojai laikosi kelių eismo taisyklių tik dėl to, kad kažkas mato.
Pasak jo, dėl to daugelis pyksta ant radarų, kurie fiksuoja automobilių greitį, nes šie užfiksuoja kaip iš tikrųjų yra vairuojama. Taip pat vairuotojai nori užtamsintų langų, kad nesimatytų, kas daroma automobilio viduje.
Vis dėlto, ekspertas kelių eismo taisyklių nepeikia, jis nurodo, kad taisyklės ne prie ko – tai, kaip eisme dalyvaus vairuotojas, dar iš anksto suformuoja jo aplinka, pirmiausiai – šeima.
„Kaip tėvai elgiasi automobilyje, kada 5-8 metų vaikas važiuoja kartu, kai jis pradeda kažką suvokti, atsiminti. Jis iki 18-os, dar 10 metų, važiuoja su tėčiu ar mama už vairo, kurie visus aplink vadina žąsinais. Arba kalba: „Varyk tik! Tai čia debilai pristatė greičio matuoklių, nesąmonės! Mano mašina, aš geriau vairuoju! Čia niekas man nepaaiškins! 20 km/h galima viršyti, Vokietijoj greitis išvis neribojamas!“ Ir vaikas užauga šitoje aplinkoje“, – sako A. Pakėnas.
Vairavimo instruktorius teigia, kad apskritai Lietuvoje tarp eismo dalyvių požiūris į kelių eismo taisykles (KET) yra ydingas.
„Lietuvoje egzistuoja naratyvas, kad taisyklės išvis yra tik vairuotojams – dviratininkams, pėstiesiems jų nereikia, nes jie nevairuoja. Tuomet, kad taisyklės skirtos tik naujokams, o jau patyrę vairuotojai patys žino kaip vairuoti ir taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio bei įvairios kitokios nesąmonės“, – kelis naratyvus išskyrė A. Pakėnas.
Pasak pašnekovo, toks socialinis požiūris į KET nulemia, kad jos žmonėms tampa nebesvarbios, todėl kai kurie vairuotojai pasirenka kelyje viršyti greitį ar sėsti prie vairo neblaivūs. O tai daro įtaką ir jauno žmogaus požiūriui į vairavimą.
O toks neatsakingas požiūris, vairavimo instruktoriaus teigimu, galėjo turėti ir šiems atvejams, kada du jauni vairuotojai galimai sukėlė tragiškai pasibaigusius eismo įvykius.
„Jeigu žmogus nenori pažeidinėti (taisyklių – aut. past.) jis ir nedaro tų klaidų. Jeigu jam yra tas pats ir nusispjauti, jis darys bet kokias klaidas. Šiuo atveju jis išvažiavo ne iš tos juostos, kitu atveju jis važiuos išgėręs, trečiu atveju jis viršys greitį. Tiesiog kokios bus aplinkybės, toks bus ir pažeidimas“, – kalbėjo A. Pakėnas, atkreipdamas dėmesį, kad tai aktualu ne tik jauniems vairuotojams.
Be to, pasak pašnekovo, lietuvių vairuotojų kultūrai įtakos turi ir tai, jog anksčiau žmonės neturėdavo galimybės įsigyti civilinės atsakomybės draudimo.
Dėl to anksčiau avariją padaręs vairuotojas turėdavo padengti padarytus nuostolius, tačiau dabar to daryti nebereikia. O tai taip pat veikia vairuotojų atsakingumą.
„Įsivaizduokime, kad, jeigu žmogus tais laikais padarydavo, patekdavo į avariją, jam tekdavo padengti nuostolius. Tai žmonės net butus užstatydavo bankams, kad galėtų padengti nuostolius. Dabar to nėra, numetei sudaužytą automobilį, pasiėmei pakaitinį ir važiuoji toliau. Tai jokios didelės atsakomybės už avariją nebeliko, avarija yra niekis, smulkmena“, – pastebėjimais dalinosi saugaus eismo ekspertas.
„O kai nejauti atsakomybės, tada veikia kiti dalykai. Aš noriu palėkti, paspausti, aš noriu greičiau, aš noriu būti pirmas, aš noriu pavaidinti ir taip toliau, tų klaidų visokių būna. Vieni žmonės mėgsta viršyti greitį, kiti nepaiso manevravimo taisyklių arba nesupranta jų, (klaidų – aut. past.) yra labai daug“, – pridėjo A. Pakėnas.
Tiesa, vairavimo instruktorius pabrėžia ir mūsų valdžios – Seimo narių elgesį, kurie taip pat piktinasi greičio matuokliais, jų vietomis ir pan.
„Juokingesnio dalyko pasakyti negalima. Koks skirtumas, kur jisai stovi? Koks skirtumas, kad jis čia stovi? Tai akivaizdu, kad jie pozicionuoja, jog nori važiuoti greičiau, o juos čia gaudo. Tai jeigu valdžioje dabar šnekame apie tai, tai ko mes norime?
Jeigu valdžios požiūris į taisykles yra toks, kad jos reiškia per daug ribojimų, tai ko mes norime, Indijos čia gatvėse? Todėl niekas nevažiuos taip, kaip nori, nes kelias ne ta vieta, kur galima važiuoti taip, kaip asmeniškai norisi, nes laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė ir viskas baigta“, – sako ekspertas.
Vairuodami ieško linksmybių
Kalbėdamas apie jaunus vairuotojus, A. Pakėnas taip pat pastebėjo, kad įtakos jaunų vairuotojų elgesiui kelyje turi ir noras būti populiariais ar gerbiamais. O vairavimas yra viena iš sričių, kuriose jaunuoliai galvoja, kad gali pasirodyti.
„Niekam neįdomu, kad tu žinai Pitagoro teoremą ar, kad perskaitei kokį nors Hemingvėjaus romaną. Bet, kad tu moki su automobiliu startuoti iš vietos sukeldamas dūmus ir cypiant padangoms, tai jau esi kietas. O kietu būti smagu“, – komentavo A. Pakėnas.
Vairavimo instruktorius akcentavo, kad vairavimas yra pavojingas veiksmas, kurį reikia atlikti atsakingai ir dėmesingai. Visgi pašnekovas taip pat pažymėjo, pastebintis, jog kai kuriems jaunuoliams vairuoti pagal taisykles „yra nuobodu“.
„Atsakingumas ir dėmesingumas nėra pirmoje vietoje. Pirma, pasirodo yra linksmybės ir, kad turi būti nenuobodu. Iš čia ir ateina visi šie dalykai – eksperimentai, bandymai, kurie yra nepamatuoti ir nepaskaičiuoti, o tiesiog emocinis noras pasirodyti“, – tvirtino A. Pakėnas.
A. Pakėnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje per 30 metų nebuvo sukurtas vairavimo vadovėlis. Tuo metu užsienio vairavimo vadovėliuose, pasak saugaus eismo eksperto, pažymima, kad vairavimas yra ne techninis, o socialinis reiškinys.
„Mes iki šiol dar mokiname kaip perjungti pavarą, kaip atleisti sankabą. Tai visiškai neįdomu niekam ir tai absoliučiai neturi jokios įtakos vairavimo saugumui. Vairavimo saugumui, eismo saugumui įtakos turi tavo socialinę bazę – kaip tu žiūri į eismą, kaip tu dalyvauji eisme, koks tu esi, asocialus ar socialus, bendruomeniškas ar egoistas. Nuo to ir priklauso eismo saugumas“, – aiškino A. Pakėnas.
Tragiška avarija Marijampolės rajone
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad 19-mečio vairuojamam automobiliui įsirėžus į kaimo bendruomenės žmonių būrį nuo sužalojimų iš karto mirė 46 metų vyras, dvi jo dukros (11 ir 17 metų) ir draugų sūnus (24 metų) sužaloti ir nuvežti į ligoninę.
Įtariamasis iš įvykio vietos pabėgo, o jo ieškojo visas kaimas, vėliau policija rado jį besislepiantį pas savo močiutę. Žmonės pasakoja, kad 19-metis jau kurį laiką siautėjo po gyvenvietę.
Atskubėję greitosios medikai vyrą gaivino, tačiau jo gyvybė užgeso čia pat, ant kelio, vos keli metrai nuo namų.
Anot Tursučių gyventojų, įtariamasis, įsirėžęs į būrį žmonių, net nepristojo, o per rugių lauką pabėgo iš įvykio vietos. Jo ieškojo visas kaimas, vėliau pareigūnai rado besislepiantį pas tame pačiame kaime gyvenančią močiutę. Anot Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės, įtariamajam nustatytas vidutinis girtumas – į alkotesterį įpūtė kiek daugiau nei pusantros promilės. 19-metis pareigūnams gerai žinomas.
„Anksčiau ne kartą baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tarp jų ir už vairavimą be teisių, nes jų asmuo yra neįgijęs“, – komentavo Marijampolės policijos komisariato atstovė Ieva Petrulevičienė.
Tursučių kaimo žmonės pasakoja, kad įtariamasis po gyvenvietę siautėjo pastarąsias dvi savaites, kai įsigijo „VW Bora'“ markės automobilį. Dėl greičio ir chuliganiško vairavo gyventojai neseniai kvietė policiją, tačiau pareigūnai esą nerado įrodymų apie nusižengimus. Žmonės vietos valdžios sako prašę įrengti greičio ribojimo kalnelius kaime, tačiau ir tokios pagalbos nesulaukė.
„Baisu nei baisiau, kai tokie žmonės važinėja kelyje, nors prieš kelias būtų mano dukrą su mažamete anūke pervažiavęs“.
„Vietinis veikėjas, visiems gerai žinomas. Čia vieša paslaptis jau. Ir nelabai, kas reaguoja. Buvo ir policija kviesta, ir niekas nesureaguoja“.
Sužalotas žuvusiojo dukras ir draugų sūnų medikai vakar ryte paleido iš ligoninės gydytis namuose. Įtariamasis uždarytas į areštinę, jam gresia kalėjimas iki 7 metų.
Tragiška avarija Panevėžio rajone
Kaip anksščiau rašyta, savaitgalį Panevėžio rajone įvyko kraupi nelaimė – eismo įvykio metu žuvo du jauni tėvai, našlaičiais liko jų trys mažamečiai vaikai. Avarijos kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Artimieji ir policija kreipiasi į visuomenę pagalbos.
Birželio 21 d. apie 17 val. 33 min. Panevėžio rajone, Nausėdos k., Šiaulių g. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis „Volkswagen Passat“ ir motociklas. Motociklu važiavo vaikinas ir mergina.
Po avarijos poros būklė buvo itin sunki, jie paguldyti į Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos skyrių, tačiau vėliau pranešta, kad jų gyvybės užgeso.
Eismo įvykis kilo dėl automobilio kaltės, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, iš šalutinio eismo juostos įvažiavo ne į greitėjimo juostą, o tiesiai į pagrindinį kelią, taip kliudydamas „Volkswagen Passat“ automobilį, kuris dėl to ir susidūrė su motociklu.
Avarijos kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, tačiau po kelias dienas trukusių paieškų ir pagalbos prašymų socialiniuose tinkluose, trečiadienį popiet Panevėžio apskrities policija pranešė, kad eismo įvykį sukėlęs jaunuolis rastas.
„Informuojame, kad ieškomas eismo įvykyje š. m. birželio 21 d. dalyvavęs automobilis surastas kitoje Lietuvos pusėje. Nustatytas automobilį vairavęs asmuo (gim. 2006 m.).
Atliekami tolimesni procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime.
Prašau Jūsų padėkoti visiems pilietiškiems gyventojams, kurie atliepė į prašymą“, – pranešė policijos atstovė Odeta Jukniūtė.
Be tėvų likusius vaikučius, artimųjų teigimų, dabar prižiūri močiutė, tačiau jai šiuo metu yra labai nelengvas laikotarpis, dėl to prašo visuomenės pagalbos.
„Ji [močiutė] žino, jog nesuteiks tokios ateities vaikams, kokią galėjo suteikti tėvai, tačiau padarys viską, kad ateitis būtų kuo šviesesnė. Padėkime vaikams“, – dalijasi giminaitis.
Socialiniuose tinkluose pasirodė ir kitų artimųjų bei žuvusių draugų pagalbos prašymai paremti šeima itin skaudžiu ir sudėtingu laikotarpiu.
„Paprašysiu kiekvieno draugo, kolegos ar pažystamo šiandiena neišgerti kavos puodelio, o bent po kelis eurus pervesti moteriai. Kuri netik, ateinančią savaitę palaidos savo sūnų ir marčią. Bet dar liko su 3 mažais vaikais, kuriuos dar reikią užauginti. Mums tai tik kavos puodelis, o vaikams tai galbūt geras psichologas, o galbūt ir skanesnis kąsnis“, – dalijasi feisbuke moteris.
Su pagalbos prašymu į visuomenę kreipėsi ir Lietuvos šaulių sąjunga:
„Brangūs broliai ir sesės šauliai, bendruomenės nariai,
su giliu liūdesiu dalinamės skaudžia žinia – tragiško įvykio metu žuvo mūsų brolis šaulys Aurimas Končius ir jo mylima žmona. Ši netektis sukrėtė visus mus. Dar skaudžiau, kad be tėvų liko trys nepilnamečiai vaikai.
Kviečiame visus, kas gali ir nori, prisidėti finansiškai prie pagalbos žuvusio šaulio mamai ir našlaičiais likusiems vaikams. Vaikais ir viskuo, kas susiję su laidotuvėmis rūpinasi jo mama Rima Končienė. Žemiau nurodyta sąskaita yra mamos. Surinktos lėšos bus skirtos jų globai, kasdieniams poreikiams ir ateičiai užtikrinti“, – rašo sąjunga.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tokius reikia pūdyti kalėjime,kol atmintinai išmoks KET kaip islamistai - koraną...
Kol nesugebės tinkamai išlaikyti vairavimo egzaminų,tegu pūva tiurmoj...