Ji bus teikiama ratifikuoti Seimui.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, ši sutartis apibrėš Vokietijos piliečių gyvenimo Lietuvoje teisines, mokestines, įsidarbinimo ir kitas sąlygas.
„Yra daugelis dalykų, kuriuos reikia apibrėžti sutartimi. (...) Nepaisant to, kad Europos Sąjunga daug tų ribų nutrina, bet dvišalis tarpvalstybinis susitarimas leis apibrėžti konkretesnes sąlygas, ir daugiausia tai, kas susiję su civilių, karių šeimų buvimu Lietuvoje“, – trečiadienį Seime po uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė ministras.
Jis taip pat minėjo, kad gruodžio 19 dieną suplanuotas susitikimas su Vokietijos atstovais, tuomet ketinama pasirašyti vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje planą.
Ministras kol kas atsisakė nurodyti, kas bus numatyta tame plane, nes dėl to dar vyksta derybos.
„Gruodžio mėnesį bus pasirašytas Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įgyvendinimo planas, jis apims civilinę ir karinę infrastruktūrą. Todėl labai svarbu sutelkti visų valstybės institucijų bendras pastangas, įskaitant ir savivaldybes bei privatų sektorių, šio plano įgyvendinimui“, – sakė A. Anušauskas.
Anot pranešimo, vokiečių brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų Lietuva priims pirmuosius karius, o iki 2027-ųjų planuojama priimti visą Vokietijos brigadą.
Vokiečių kariai įsikurs Vilniuje ir Kaune, tačiau tam tikri logistiniai elementai planuojami ir kitose Lietuvos vietose.
„Jeigu atsiras civilių asmenų, kalba eina apie jų gyvenimą mieste, ne kaimelyje“, – teigė ministras.
A. Anušausko teigimu, vienas iš svarbiausių Vokietijos brigados priėmimo uždavinių – sutarti dėl civilinės infrastruktūros, įtraukiant ir visas būtinas paslaugas kartu su kariais atvykstančioms šeimoms. Taip pat sustiprinti susisiekimo paslaugas – keliai, traukiniai, lėktuvai bus svarbūs ne tik Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams, bet ir Lietuvos verslui, be to, bus naudingi ir visai Lietuvai.
Ministras tvirtino, kad kol kas neaišku, kiek papildomai lėšų reikės civilių asmenų įsikūrimui Lietuvoje.
Seimo NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad vokiečių brigada Lietuvoje yra ir NATO gynybos planuose. Anot Seimo nario, viskas atrodo labai solidžiai.
„Ir pačių vokiečių paskelbtas planas, ir tie skaičiai, ir brigados „sunkumas“, pasirengimas yra tai, ko mes ir siekėme. (...) Brigada integruota į diviziją, kuri planuose priskirta mūsų gynybai. Viskas labai sistemiškai, labai aiškiai, aiškus gynybos algoritmas“, – tvirtino jis.
Pasak NSGK vadovo, svarstoma apie išankstinį vokiečių divizijos ginkluotės ar amunicijos dislokavimą.
„Čia dar galbūt vizionieriška mintis, bet be galo svarbu. Tada tas atvykimas greitesnis, tada mes dar stipresni, pajėgesni, atgrasymo efektas daug stipresnis“, – sakė jis.
Vokietijos gynybos ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad jos brigados branduolį Lietuvoje turėtų sudaryti du tankų batalionai, o trečiąjį batalioną iš pradžių sudarys vokiečių vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Lietuvoje dislokuota brigada bus pavadinta „Panzerbrigade 42“. Planuojama, kad brigados dislokacijos štabas į Lietuvą turėtų būti perkeltas 2024 metų paskutinį ketvirtį. Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 4 tūkst. karių.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.
Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
