„Yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir tikrai nerimą keliančių pokyčių“, – apibendrino jis.
Agentūros duomenimis, pramonės produkcija rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo 3,8 proc., apdirbamosios gamybos – 3,5 proc.
Visgi, V. Janulevičius pastebi, kad pramonės produkcija šių metų rugpjūčio mėn. yra 6,7 proc., lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2022 m., o šių metų sausio-rugpjūčio produkcija yra 6,6 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu apdirbamosios gamybos produkcija šių metų rugpjūčio mėn. yra 2,8 proc. mažesnė nei 2022 m. rugpjūčio mėn. ir jos produkcija šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais yra 4,8 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Tarpinio vartojimo ir ilgalaikio vartojimo prekių produkcijos apimtys yra daugiau nei 10 proc. mažesnės šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais nei jos buvo tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Reikia pastebėti, šalies pramonės sektoriai vystosi nevienodai. Tuo metu, kai visos pramonės produkcijos indeksai yra mažesni nei apdirbamosios gamybos produkcijos indeksai, tai daug tradicinių eksportuojančių šalies pramonės sektorių produkcijos indeksai yra mažesni nei apdirbamosios gamybos“, – dėstė V. Janulevičius.
Jis paminėjo, kad chemijos, medienos ir baldų, maisto gamybos bei tekstilės sektorių padėtis nerodo ženklių pokyčių, nors elektroninių, optinių gaminių ir transporto įrangos sektoriams sekasi geriau.
„Chemikalų ir chemijos produktų, baldų gamybos ir medienos gaminių, maisto gamybos, tekstilės ir drabužių siuvimo sektorių produkcijos indeksai yra mažesni nei visos apdirbamosios gamybos ir pastarųjų mėnesių pokyčiai nerodo ženklių pokyčių. Sėkmingiau dirba (ir jų produkcijos indeksai augo labiau rugpjūčio mėn., palyginti su liepa) kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos, kitų transporto priemonių įrangos gamybos, variklinių transporto priemonių gamybos, metalo gaminių, mašinų ir įrangos remonto sektoriuose“, – aiškino jis.
Galiausiai V. Janulevičius apibrėžė, kad nuotaikos skirtinguose sektoriuose skiriasi, nes eksportuojantys sektoriai susiduria su kylančiomis energijos kainomis ir sunkėjančiomis investavimo sąlygomis.
„Nuotaikos atskiruose pramonės sektoriuose skiriasi. Smagu, kad vieniems sekasi, bet didelį nerimą kelia tai, kad tradiciniai eksportuojantys sektoriais susiduria tiek su išorės paklausos, tiek su vėl pradėjusiomis kilti energijos išteklių kainų bei sunkėjančių investavimo sąlygomis (dėl palūkanų normų aukštumo) problemomis“, – teigė V. Janulevičius.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šį rugpjūtį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginus su liepa, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 12,1 proc.)
Agentūros duomenimis, per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija – 53,9 proc. (nepašalinus – 53,8 proc.), pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos – 50,3 proc. (nepašalinus – 92,7 proc.), mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 31,5 proc. (nepašalinus – 22,8 proc.), kitos gamybos – 27,4 proc. (nepašalinus – 46,7 proc.), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija – 10,9 proc. (nepašalinus – 21,2 proc.).
Tuo metu šiemet, kaip nurodo agentūra, visa pramonės produkcija sudarė 23,2 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 6,6 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 6,2 proc.).
ELTA (ELTA)
