Prezidentas plečia savo kolekciją: jau turi du "karo ministrus", dabar dar nori energetikos ir aplinkos.
-- Jei taip ir toliau, greit liks tik vienas logiškas žingsnis – atsistatydinti ir pačiam save pasiskirti premjeru.

PIRMUTINĖ TIRONO UŽDUOTIS - NUOLATOS ĮVELTI ŠALĮ Į KARUS - KAD TAUTAI BŪTŲ REIKALINGAS VADAS!
JEIGU TIRONAS ĮTARS ŽMONES LAISVAMANYSTĖJE, ARBA MINTYSE, KAD JO VALDYMAS NĖRA BŪTINAS - JIS SUNAIKINS TOKIUS ŽMONES, APKALTINDAMAS TUO, KAD ŠIE PARSIDAVĖ PRIEŠUI!
.
~PLATONAS~

Erlickas:
Apie VISTGAIDZIUS:

"Ir tada jis pakilo aukštai aukštai virš debesų ir, ten plasnodamas, griausmingai sušuko:
- Kas aš toks?
Mes užvertėm galvas į viršų ir drąsiai atsakėm:
- Šūdas!
Tada jis nudribo. Gerai, kad pasakėm teisybę. Kitaip dar ilgai jis būtų padebesiais skraidęs ir mus šūdais drabstęs. Ir visi mus šūdžiais vadintų. "

Beprotnamio naujienos
Pastovus šios rubrikos svečias Žygimantas Pavilionis stebisi, kodėl aktyviai nedirbome su ukrainiečiais dėl Krymo išlaisvinimo ir siūlo paaiškinti Amerikai, ką jai reikia daryti:
„Mūsų gebėjimas pateikti Lietuvos interesus kaip Amerikos interesus – vienas esminių dalykų.”
Pasak politiko, dabar reikia sutelkti visus, nes didžiausias iššūkis – Lenkija.
„Girdėjote Lenkijos prezidento teiginius apie kitokią poziciją dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje. Jei nepavyks pakeisti Lenkijos pozicijos, Ukrainos vizija stringa. Tai – milžiniškas mūsų uždavinys, nes turime šimtmečius trunkančius ryšius su lenkais. Lygiai taip pat – mūsų veikimas Amerikoje su bendruomenėmis, bandant padaryti kitokį posūkį amerikiečių požiūryje į Ukrainos narystę NATO, be kurios jos tiesiog nebus“, - pranešė Ž. Pavilionis.

G.Nausėda iki Seimo žemumų nenusileidžia- sveikinti jį su sesijos pradžia atsiunčia savo aparatčiką.

...mižnių kontora ta NATO ir ES...drąsūs prieš silpnesnius, dreba prieš įžūlius...

O Lietuva toliau praradinėja investuotojų pasitikėjimą – kas gali tikėti šalimi, kuri kas dieną ruošiasi karui ir kuri, nesugebėdama mokyklų tualetų aprūpinti tualetiniu popieriumi, kiša milijardus į tankais vadinamą metalo laužą bei ant nenaudojamų kelių statomus „Drakono dantis.
Ką prarado Ukraina, tai baisu net rašyti...
Karas vienaip ar kitaip pasibaigs. Kažkas skaičiuos nuostolius, kažkas – išmoktas pamokas, tačiau paralelinėtis“.
Bet ir net ne tai baisiausia – Lietuva praranda ir ateities pasitikėjimą: blogėjanti demografinė padėtis rodo, kad žmonės nebenori savo vaikų ateities sieti su šita šalimi. Ir suprantama: kiekvieną dieną iš paralelinės realybės nuosavybėje esančio televizoriaus transliuojamos tos pačios žinios „mus puls“ arba „pulsime mes“ leidžia suprasti, kad šioje šalyje paties Žmogaus koncepcija transformuojasi į tiesiog į patrankų mėsos funkciją, kurią geriausiu atveju galima pamaloninti tik kokiu nors medaliu už didvyrišką žūtį, bet jokiu būdu ne teise gyventi ar siekti taikos. Mat sąvokos „taika“ paralelinės realybės šachmatų lentoje nenumatyta – ten tik juodieji ir baltieji. realybė toliau glostys savo subadytą petį ir lauks naujos žmonijos nelaimės – tam, kad pasikabinti naują vėliavėlę ir dar kartą pakasyti paausį savo tuščiam reikšmingumui.
Ir jei kas tikisi, kad šis dviejų realybių karas kada nors baigsis, tai aš šioje vietoje nesu tokia optimistė. Bent jau Europos atžvilgiu, kuri akivaizdžiai pėdina susinaikinimo keliu ir kurioje paralelinė realybė vis dar užima „kancaras čia karalius“ poziciją.

kuo greičiau

KARAS, TIK be TANKŲ
Aš vėl apie karą tik ne tą. Su „tuo“ karu kaip ir daug kas jau aišku, tik brūkštelsiu ta tema kelias žinutes:
D. Trumpas pripažino savo diplomatinį pralaimėjimą:
„Mes praradome Rusiją ir Indiją, kurios nuėjo paskui tamsiąją Kiniją“.
Pripažino, kaip tik gali pripažinti drąsus ir vyriškas vyras, negadindamas oro pabodusiais lozungais iš palatos darbotvarkės repertuaro.
Galvas nuleidžia ir „didieji“ Europos napolenonai. Vokietijos kancleris F. Merz pagaliau praregėjo, kad „ Europiečiai pasaulyje neturi tos rolės, kokią norėtų turėti“.
Lenkijos UR ministras Sikorskis pripažino, kad „Ukraina turi likti su tomis sienomis, kurias gali apginti“.
Rankų nenuleidžia tik mūsiškis Kinijos drakono nugalėtojas Matukas, pareiškęs, kad D. Trumpas nesugeba derėtis. Suprask, Matukas tai jau visus pastatytų į vietą.
O savo „paklodes“ šį kartą skiriu kitam karui, kuris yra kur kas baisesnis, negu matosi iš po dvispalvių vėliavėlių. Tai – karas tarp dviejų realybių: tikrosios ir paralelinės. Ir jei ne ta paralelinė realybė, tai, greičiausiai nebūtų ir visų kitų karų. Deja, ji kol kas labai stipri ir galingesnė už tą tikrąją.

Dabar daris konsultacijas, tarsis, pasitars , parems nuomones ir visi issikyrstis iki kito karto! Liūdna…