Pasak pirmadienį su šalies vadovu susitikusio G. Jakšto, tuomet ir būtų sprendžiama dėl jo skyrimo ministru.
„Prezidentas galvoja, kad reikėtų vertinti kandidatūrą su visa komanda, kokia būtų, sutarėme dar susitikti kitą pirmadienį, kad iki to laiko galėčiau pagalvoti, kas galėtų užimti mano kaip viceministro pareigas, pasikalbėti su dabartiniais viceministrais, ar tokia sudėtis būtų, kokia tęstų darbus kitame etape“, – žurnalistams po susitikimo su šalies vadovu sakė G. Jakštas.
Pasak jo, po tokių pokalbių su šalies vadovu jau būtų galima aptarti visą komandą ir prezidentas įvertintų, ar „ji būtų tinkama, ar dar turėtų kažkokių pastabų“.
G. Jakštas taip pat teigė nematantis požiūrių skirtumų dėl tikslų švietimo sistemai, bet patvirtino, jog vyko diskusija, ar ministerijai tinkamu būdu jų siekia.
„Supratimas dėl darbų, kuriuos reikia padaryti, nesakyčiau, kad tarp Vyriausybės ir Prezidentūros jis panašus, bet visoj visuomenėj jis panašus, ir ankstesnėse vyriausybėse, bet klausimas visada apie įgyvendinimą, dėl to buvo padiskutuota, ar viską įgyvendinam ir tą procesą valdom, kaip būtų geriausia“, – kalbėjo kandidatas.
Anot G. Jakšto, daugiausiai diskusijų susitikimo su prezidentu metu kilo dėl bendrojo ugdymo programų atnaujinimo ir kolegijų tinklo klausimų.
„Matyt, čia, kaip visada komunikacija nėra iki galo sėkminga“, – sakė jis ir pridūrė, kad šių reformų atidėjimas nėra svarstomas.
„Buvo paklausta mano nuomonės, išsakiau savo nuomonę, bet į situaciją nesu pakankamai įsigilinęs, esu įsigilinęs tiek, kiek apkalbėjom su viceministru. Turime sudėlioti sąlygas, kad ta pirmoji karta turėtų pasirinkimo galimybes, kad atidėti ir visiškai nieko nepasikeis, tokios galimybės išvis nėra“, – tvirtino kandidatas.
G. Jakštas kalbėjo kol kas nežinantis, kas galėtų užimti jo vietą ministerijoje.
„Galvojau labiau apie savybes, kurių reikėtų ir apie žmones, kas galbūt galėtų pasiryžti, kokių savybių žmonės, nes suprantam, kad tai yra pusantrų metų. Žmones pritraukti iš mokslo pasaulio, kad jie pasiryžtų pusantrų metų sustabdyti savo mokslinę veiklą, kartu, kad būtų įsigilinę į tai, kas daroma (...), reikėtų žmogus, kuris būtų su patirtimi“, – sakė jis.
Dabartinio viceministro kandidatūrą vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai premjerė Ingrida Šimonytė pateikė praėjusią savaitę, susitikusi su šalies vadovu.
Pats G. Jakštas tuomet žadėjo tęsti pradėtus šios kadencijos darbus, užtikrinti pradėtų pokyčių sklandų įgyvendinimą.
33-ejų politikas šiuo metu ministerijoje yra atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas.
Iki pradėdamas eiti viceministro pareigas, 2016–2020 metais jis buvo Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, anksčiau yra dirbęs „Lietuvos draudime“, buvusiame Statistikos departamente (dabar – Valstybės duomenų agentūra).
Matematikos magistro laipsnį turintis G. Jakštas nuo 2018 metų buvo laisvai samdomas švietimo ekspertas.
Švietimo ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės 24-osios, kai iš pareigų atsistatydino tuometinė ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Politikė pareigas palikti nusprendė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.
Pasitraukus J. Šiugždinienei, laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
