Lenkija. Šalis pavogusi Lietuvos istoriją.

Pasaulyje girdime pasisakymus – Lenkija, tai šalis su didinga praeitimi.

Ar tai tiesa?

Ne tai melas!

Lenkai pasaulyje pristatinėja Lietuvos istoriją vadindami ją lenkijos istoriją.

Pristatysiu jums istorinius faktus kurie visiems yra žinomi, bet lenkų propagandos pagalba iškreipta jų interpretacija.

Lenkija tai metais buvo niekam nežinomas Europos užkampis, prie pat Didžiosios Lietuvos sienų. Lietuvių kariuomenė vaikščiojo per lenkijos teritoriją kaip per savo galinį kiemą. Kadangi lenkija buvo katalikiška šalimi, o Lietuva dar ne buvo pakrikštyta, Popiežiaus įsakymu kryžiuočių Teutonų ordinas yra perkeliamas į Lietuviškas Prūsų žemes, tam kad apginti lenkus nuo pastovių Lietuvių puldinėjimų.

Lietuvą valdančios monarchų Gediminaičių šeimos, matydamos Teutonų kariuomenėje realią grėsmę savo valstybei, nutaria prisijungti lenkų žemes. Kadangi lenkai buvo žemos kilmės ir neturėjo nei vieno žmogaus galinčio kilme lygintis su Lietuvių valdovais, Vengrų imperatorius Liudvikas Anžu sutinka pasodinti savo dukrą Jadvygą į lenkijos sostą tam, kad Lietuvis monarchas - Jogaila turėtų lygiavertę žmoną tapdamas lenkijos karaliumi. Lietuviui Jogailai tapus lenkijos karaliumi, visi lenkai tapo Gediminaičių vasalais. Tokiu būdu lenkija tapo Lietuvių monarchų nuosavybe.

Teutonų ordinas toliau kėlė grėsmę Lietuvai. Bet dabar, kuomet lenkai tapo Lietuvių monarchų nuosavybe, teutonų ordinui formaliai nebebuvo ką ginti, todėl Jogaila lenkų vardu pareikalavo Ordiną išsinešdinti iš Lietuviams priklausančių prūsų žemių. Ordinas atsisakė.

Nors Teutonų ordinas buvo lenkų gynėjas, (ordinas ir lenkai buvo katalikais), bet valingas Lietuvis Jogaila privertė savo vasalus lenkus prisijungti prie Lietuvių kariuomenės ir kartu su jais išeiti į mūšį prieš savo buvusius gynėjus.

Niekas Europoje netikėjo, kad Lietuviai sutriuškins Teutonų ordino kariuomenę, nes tai buvo elitinės Europos pajėgos. Lenkai niekada ne buvo geri kariai, o Lietuvius ordinas įsivaizdavo tik kaip nekrikštus barbarus ir pasitikėjo Dievo malone. Jie skaudžiai apsiriko, Dievas davė pergalę Lietuviams.

Mūsų buvę tarnai lenkai dabar pasaulyje didžiuojasi Žalgirio mūšio laimėjimu, rengia šou, vaidinimus ir pan. bet užduokite sau ir jiems klausimą ar jiems ordinas kėlė grėsmę. Ordinas buvo grėsmingas tiktai Lietuvai, prieš kurią jis ir buvo pasiųstas.

Reikia varyti purvina šluota Bumblauska ir jo pasekėjus iš Lietuvos istorijos formulavimo.

p.s. Be je, Smolensko pulkai tai Lietuvos pulkai (Šimtmečiais Smolenskas buvo Lietuviškas miestas) ir bandyti juos atskirti nuo Lietuvių kariuomenės yra nešvarus lenkų įstorikų žaidimas bandant sumenkinti Lietuvių vaidmenį mūšyje. Be to, lenkų pulkų didžiąją dalį sudarė asmeninės Jogailos Lietuvių karinės pajėgos, kurios atėjo valdyti lenkiją kartu su savo valdovu .. Todėl lenkai išviso neturi jokių teisių į šio mūšio garbę. Jie buvo tiesiog Lietuvių vasalai.

Rusai pavogė Lietuvos metriką, archyvus, iždą, paveikslus, turtus, o lenkai pavogė garbę, Lietuvos istoriją, t.y. Lietuvos biografiją. Tipiški Lžedimitrijai.

Štai autorius teigia:

"Anot legendų, stabmeldiškos Lietuvos valdovų laidojimo vieta buvo Šventaragio slėnis Vilniuje, Vilnios ir Neries upių santakoje, o didysis kunigaikštis Algirdas, kurio abi žmonos buvo rusės stačiatikės, po mirties iškilmingai sudegintas netoli Maišiagalos pilies."

Tradiciškai manoma, kad Mindaugas palaidotas savam Naugarduke, Algirdas - Maišiagaloj (Kukuvaičio p.), Kęstutis Vilniuj, Gediminas - Panemunėj.. O kaip yra iš tikrųjų? Reikia detektyvo. Jei Algirdas, vesdamas ruses, buvo priėmęs ortodoksų tikėjimą, tai gal jis palaidotas pagal jų papročius? Juk antraip nebūtų gavęs leidimo vesti?

Šventaragis ar Šventas Rogas. Rogas - taip lietuviai ir skitai vadino savo pilkapių kapines. Rogovičiuose yra didžiausias pilkapių kapinynas, kurį gudai ir lenkai vadino kurganais. Yra žinoma, kad tiek skitai, tiek lietuviai savo kapines laikė šventa vieta iš kurios vėlė iškeliauja į kitą gyvenimą. Ir tame kitame gyvenime velionio priešai taps jo vergais. Taigi, jei tikėti Daukantu, senovės lietuviai ir skitai tikėjo reinkarbacija.

Taigi, jei yra Šventaragio slėnis - abejoju, kad čia būtų buvę kapinės, tai turėjo būti ir pats Šventaragis, o tiksliau Šventas Rogas. Greičiausiai tai ir bus tie "kurganai" dešiniajame Vilnelės krante (jei žiūrėsim pasroviui:) Bent jau Kęstučio kapas turėtų būti supiltas čia. Tačiau kodėl ne greta Birutės? Greičiausai, kur degino, netoliese ir laidojo. Pelenus sudėdavo į podynę, į kurią ar prikraudavo visokios smulkmės, greta sudėdavo indelius su ašaromis, apdėdavo plokščiais akmenimis. Iš akmenų dar padarydavo tarsi saulę su spinduliais, ir užpildavo visa tai žemėmis. Visi gedintieji turėjo teisę užmesti žemių, nes už tai velionis tokiais pasirūpindavo būdamas danguje. Šis laidotuvių paprotys išliko iki mūsų dienų, simboliškai užmetant saują žemių.

Antai popiežius Jonas XXII iš Avignono 1324 m. jau tvirtino, kad Mindaugas "nuo tikėjimo atsimetė ir grįžo į pirmutinę klaidą". [1322 M.] GEDIMINO LAlŠKAS POPIEŽIUI JONUI XXII:
Didžiai prakilniam tėvui viešpačiui Jonui, Romos sosto aukščiausiajam kunigui, Gediminas, lietuvių ir daugelio rusų ir t. t. karalius.
Tai ir yra priežastis, kad jūsų kilnybei šiuo laišku pareiškiame, jog mūsų pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl brolių iš teutonų namo magistro [daromų] žiaurių nuoskaudų ir nesuskaičiuojamų išdavysčių jie visi nuo to tikėjimo atkrito.

Laiške patvirtinama, jog tikrasis karalius - Gediminas, o Mindaugas mažiausiai nusipelnė juo vadintis, nes kurį laiką buvo besarmatis- atsivertęs į Kristaus tikėjimą.

Juolab, kad Mindaugas valstybę "kūrė" krivičių žemėje Naugarduke. Ir iš ten su krivičių pulkais ėjo užkariauti Lietuvos :)

Mane sukrėtė tai, kad apie Sofijos Vytautaitės veido antropologinę rekonstrukciją Lietuvoje jokios informacijos nebuvo. O juk tai toks vertingas dalykas! Visiems žinoma, kad mergaitės beiveik visuomet atsigimsta į savo tėvus (o berniukai - į motinas). Jeigu žinotume, kaip atrodė Sofija, galbūt bent spėtinai galėtume atkurti ir Vytauto išvaizdą. Ir šiaip įdomu būtų pažiūrėti, kaip atrodė toji ganėtinai iškili moteris, beje, išlaikiusi glaudžius ryšius su Lietuva bent iki tėvo mirties (vėliau ten visokių peripetijų būta). Žodžiu, nesuprantu, kur žiūri mūsų profesionaliūs istorikai.

Tragiško likimo žmogus. Kol gyveno, buvo pats geriausias, bet aukščiausių titulų negavo, jie atitekdavo vidutinybėms. Vytautą čekai kvietėsi tapti jų karaliumi, popiežius jam siūlė vadovauti kryžiaus žygiui į Palestiną Kristaus kapo vaduoti iš netikėlių saracėnų. Kodėl šiuolaikinėje Lietuvoje Vytautas nustumtas į šešėlį, o vietoj jo garbinamas kažkoks veidmainis, svetimoteriautojas, Sadamo Huseino stiliumi prasibrovęs į valdžią - išžudęs didelį būrį garbingų Lietuvos kunigaikščių? Kodėl pagal dviejų istorikų užgaidą šiandien Lietuvos kalendoriuose rugsėjo 8-oji, Vytauto faktiškojo karūnavimo diena, žymima kasdieniškai pilkai, o liepos 6-oji, išgalvota data, - šventiškai raudonai?

Du istorikai - Simonas Daukantas (filaretas? masonas?) ir teodoras Narbutas turėjo tiesioginius kontaktus su Lietuvos metrika. Ir šie du istorikai patvirtina egzistavus Samogitijos karalių Rimgaudą (Ringoldu jš vadina mano 19 a Mejerio enciklopedija) Bet matot, mūsų istorikai jų "pasakėlėmis" netiki ir toliau seka savas.

O man šiedu istorikai - vieninteliai, kuriais galiu pasitikėti. Ir kadagi Daukantas bus išverstas iš samogitų kalbos į lietuvių? Ir kada pagaliau bus išleisti visi jo raašiniai?

Vytautas buvo karalius, Lietuvos monarchas. Taip jį vadino Šventosios Romos imperijos imperatorius Sigizmundas, kuris dovanų jam siuntė auksinę karųną. Vagys tą karūną pavogė, bet tai esmės nekeičia. Lietuva buvo užregistruota karalyste kai popiežius Inocebtas IV išleido bulę dėl naujois karalystės įsteigimo 1251 metais. Mindaugas buvo karūnuotas tik po dvejų metų. Mindaugui atsitraukus nuo krikščionybės niekas jam nei karūnos neatėmė, nei kitos bulės dėl karalystės panaikinimo neišleido. Tai, kad karalystės statusas neteko galios yra mūsų prešų paleisti pletkai.

1918 m. karalystė buvo trumpam atkurta su Mindaugu II-uoju, bet Vasario 16 -tosios nepriklausomybės aktu karalystė buvo suspenduota ir įkurta moderni respublika.

istorikai man negali paaiškinti kaip GRAND PRINCIPALITY OF LITHUANIA pavirto į Lietuvos didžiąją kunigaikštystę (grand dukes)