Vidutinė šių metų balandžio oro temperatūra buvo 5,9 °C, o tai yra 1,3 °C vėsiau nei standartinė klimato norma SKN (1991–2020 m. vidurkis).
Didžiausias nuokrypis nuo daugiametės normos (apie 1,5 °C žemiau SKN) registruotas pietvakarinėje Lietuvoje, mažiausias (iki 1 °C žemiau normos) – pajūryje ir Šiaurės rytiniame šalies pakraštyje.
Jei vertintume visus balandžius nuo 1961 m. iki dabar, tai šių metų balandis patenka beveik per viduriuką (pagal šiltumą užimta 33 vietą iš 61 metų). Lyginant su pernai metų balandžiu, jis buvo 0,6 °C šiltesnis, o užpernai – 2,7 °C šiltesnis nei šiemet.
Apžvelgiant šiųmetinį balandį, reikėtų paminėti ir tai, kad balandžio mėnuo pasižymėjo orų kontrastais. Jei vertintume atskirus mėnesio dešimtadienius ir lygintume juos su daugiamete norma (SKN), tai pirmasis ir trečiasis dešimtadieniai buvo vėsesni nei įprastai, atitinkamai -1,4 °C ir -4,8 °C, o antrasis +2,4 °C šiltesnis.
Didžiausiu nuokrypiu nuo daugiamečių normų išsiskyrė paskutinis dešimtadienis, kai dalyje Lietuvos naktimis oro temperatūra krisdavo žemiau 0 °C, o dieną nepakildavo aukščiau 10 °C. Tačiau žvelgiant istoriškai, šis dešimtadienis yra buvęs ir kur kas šaltesnis (1981 m. vidutinė III dešimtadienio oro temperatūra buvo vos 2,4 °C, kai SKN siekia 10,0 °C).
Kaip kontrastą galime prisiminti II dešimtadienį, kuomet dalyje Lietuvos (daugiausia pietinėje ir rytinėje dalyje) dienomis oro temperatūra perkopdavo 20 °C, o tai jau yra laikoma vasariškomis dienomis. Tokiu vasariškų dienų balandį pasitaiko vos kas keletą metų.
Aukščiausia mėnesio oro temperatūra registruota 11 d. Alytuje 21,5 °C, šalčiausia buvo taip pat 11 d., kai Akmenėje ir Mažeikiuose išmatuota -5,0 °C.
Ypatingais kontrastais pasižymėjo balandžio 23–26 d. Ir nepakanka pasakyti, kad praėjo visi keturi metų laikai per vieną dieną, nes buvo dienų, kai orai kardinaliai keitėsi kelis kartus per vieną valandą! Tomis dienomis fiksuotas tiek lietus, tiek šlapias sniegas, tiek sniego kruopos. Tarp kritulių debesų protarpiais pašildanti Saulė suteikdavo šiek tiek šilumos ir sukeldavo garavimą. Vietomis užfiksuota ir perkūnija.
Bendras mėnesio kritulių kiekis balandį buvo artimas daugiametei normai, tačiau atskiri dešimtadieniai (kaip ir oro temperatūros atveju) buvo kontrastingi. Pirmąjį ir antrąjį dešimtadieniais kritulių iškrito mažiau nei SKN (atitinkamai mažiau 16 ir 44 % mažiau), o trečiąjį – net 85 % daugiau nei įprastai.
Taigi, balandžio kontrastai lėmė tai, kad sulaukėme ir vasariškų, ir žiemiškų dienų. O įspūdį, kad mėnuo buvo ypač šaltas, lėmė šaltas paskutinis dešimtadienis.
