Trečiadienį kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė paskelbė kandidatų į ministrus pavardes.
„Šviežias kraujas, ambicijos ir viltis, kad ateina žmonės, kurie yra nepagadinti sistemos. Kita vertus, patirties vykdomojoje valdžioje stoka gali būti problema“, – taip I. Šimonytės paskelbtą sąrašą įvertino Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis atkreipia dėmesį, kad tai vienas iš jauniausių istorijoje Vyriausybių. Profesorius taip pat pastebi, kad prezidentui teikiami Vyriausybės nariai nėra susaistyti su tomis ministerijomis.
„Jie neturi tos institucinės patirties, atminties, santykiai su struktūromis nėra susiformavę. Tai reiškia, kad, jeigu jie taps ministrais, mes matysime jaunų ir instituciškai nesusietų žmonių žingsnius, galbūt ir originalius sprendimus. Kartais tai ir naudinga, nes reikalingos ryžtingesnės reformos, ryžtingesni žingsniai ne vienoje ministerijoje“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo L. Bielinis.
Paklaustas, ar tos patirties būsimiesiems ministrams nepritruks, pašnekovas teigė, kad pamatysime, kai šie ministrai imsis darbo.
„Čia mes matome, kad iš esmės tai yra politikai, kurių užduotis bus vykdyti ne kažkokias siauras, konkrečias funkcijas, susietas tik su ministerijos veikla, bet vykdyti politinę strategiją per tą ministeriją, kurios ministru jie taps“, – teigė L. Bielinis.
V. Valentinavičiaus nuomone, tai, kad turėsime vieną jauniausių ministrų kabinetų lemia tai, kokie politikai laimėjo rinkimus.
„Tai yra Vyriausybė pagal rinkimų rezultatą. Rinkimus laimėjo daugiausiai jauni žmonės. Atitinkamai būtų keista, jei jauni laimi rinkimus, o seni imami į kabinetą. Tas, kas laimėjo, tas ir dalijasi pergalės vaisiais. Visiškai logiška“, – kalbėjo politologas.
Vienas kandidatas – aukštos prabos profesionalas, netinkantis prezidentui?
Pasak V. Valentinavičiaus, Arūno Dulkio teikimas į sveikatos apsaugos ministro postą yra vienintelis išskirtinumas, nes visi kandidatai yra partinės figūros.
„Dulkys yra pasirinktas dėl išskirtinio padorumo ir tvirto stuburo. Jis įrodė, kad jis turi šias savybes vadovaudamas Valstybės kontrolei. Todėl yra labai geras kandidatas tokioje srityje, kurioje reikia labai rimtų, sisteminių pertvarkų“, – sakė V. Valentinavičius.
„Dulkys yra labai aukštos prabos profesionalas. Tai yra žmogus, kuris administravo sudėtingą struktūrą, kurios veikla visuomet buvo gana kritiškai žvelgiama iš kitų institucijų pozicijų. Valstybės kontrolė tai toks organas, kuris išties nėra labai mėgiamas.
Dulkys turi ir administravimo patirtį, ir valią, ir yra pakankamai kūrybingas. Manyčiau, išspręsti tuos klausimus, kuriuos šiandien jam formuluoja Šimonytė, ko gero, kaip tik Dulkys ir gali. Čia reikia ne gydytojo, o sisteminio administratoriaus. Būtent toks yra Dulkys“, – teigiamai A. Dulkio kandidatūrą vertino ir L. Bielinis.
Visgi klausimas, ar taip pat šią kandidatūrą vertins ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas neteikė A. Dulkio į valstybės kontrolieriaus pareigas antrai kadencijai.
„Ponas Nausėda neteikė Dulkio antrai kadencijai dėl man iki šiol nesuprantamų priežasčių. Jo paaiškinimai buvo sunkiai suprantami. Realių priežasčių, kodėl taip buvo padaryta, nebuvo“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Politologas svarsto, kad A. Dulkio situacija yra panaši kaip ir žurnalistų Vytauto Bruverio, Ritos Miliūtės ir Rimvydo Valatkos, kurių prezidentūra nepageidavo viename renginyje.
„Tai yra gryni asmeniškumai. Prezidentas į prezidentūrą kartais žiūri kaip į savo asmeninį kiemą, kuriame švenčia amžiną gimtadienį ir į kurį gali kviesti tik tokius žmones, kurie iš tolo reiškia pritarimą prezidentui, o kritikai neįleidžiami. Jeigu prezidentas išbrokuos Dulkio kandidatūrą, tai vėl bus akivaizdu, kad tai yra padaryta dėl sunkiai suprantamų asmeniškumų, o ne dėl valstybės intereso. Žiūrėsime, kaip bus“, – samprotavo V. Valentinavičius.
Reikės energingiau lakstyti tarp dviejų rūmų
Iš 14 pateiktų ministrų kandidatūrų, mažiausiai 11 taip pat yra ir Seimo nariai. Skaičius dar gali išaugti, nes nėra sutarta dėl žemės ūkio ministro kandidatūros.
Parlamente valdančioji dauguma gana trapią daugumą – 73 Seimo narius. L. Bielinis teigimu, valdantieji gali susidurti su sunkumais norint priimti kai kuriuos sprendimus Seime, jei tuo metu posėdžių salėje nebus ministrų kabineto narių.
„Vyriausybės nariai ne taip dažnai galės lankytis Seime, o kartais ir fiziškai negalės būti balsavime. Čia gali kilti problemos. Ir tokiu būdu valdančioji dauguma gali būti labai susilpninta“, – samprotavo L. Bielinis.
V. Valentinavičiaus nuomone, tai yra kaina, kurią valdantieji turėjo sumokėti, jei norėjo, kad ministrai turėtų stiprią atramą Seime.
„Tai yra partijų susiklausimo ir drausmės klausimas. Gali pavykti tai padaryti, gali nepavykti. Tiesiog ministrams reikės energingiau lakstyti tarp vyriausybės rūmų ir parlamento rūmų“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Pateikiame visus kandidatus į ministrų kabinetą:
Aplinkos ministras: Simonas Gentvilas (LRLS)
Energetikos ministras: Dainius Kreivys (TS-LKD)
Ekonomikos ir inovacijų ministrė: Aušrinė Armonaitė (LP)
Finansų ministrė: Gintarė Skaistė (TS-LKD)
Krašto apsaugos ministras: Arvydas Anušauskas (TS-LKD)
Kultūros ministras: Simonas Kairys (LRLS)
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė: Monika Navickienė (TS-LKD)
Susisiekimo ministras: Kasparas Adomaitis (LP)
Sveikatos apsaugos ministras: Arūnas Dulkys (TS-LKD)
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė: Jurgita Šiugždinienė (TS-LKD)
Teisingumo ministrė: Evelina Dobrovolska (LP)
Užsienio reikalų ministras: Gabrielius Landsbergis (TS-LKD)
Vidaus reikalų ministrė: Agnė Bilotaitė (TS-LKD)
