Už V. Pranckiečio atstatydinimą iš pareigų balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 5, 11 biuletenių sugadinti. Jį atleisti iš pareigų reikėjo ne mažiau kaip 71 balso. Slaptame balsavime dalyvavo 79 Seimo nariai, opozicijos atstovai nusprendė ignoruoti balsavimą.
Gali griebtis apkaltos
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga portalui tv3.lt teigė, kad tokie pakartotinio balsavimo dėl V. Pranckiečio atstatydinimo rezultatai yra laukti ir prognozuoti. Pašnekovo tvirtinimu, Seimo dauguma yra tik formali.
„Mes jau žinojome, kad lenkų frakcija balsuos laisvai, nujautėme, kad iš valstiečių ne visi vienareikšmiškai remia Ramūną Karbauskį. Aš ir laukiau panašaus rezultato“, – kalbėjo MRU docentas.
„Istorijoje yra dedamas tik daugtaškis, taško tikrai nebus“, – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Algis Krupavičius.
Seimo statute numatyta, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną, tad valdantieji bandyti atstatydinti V. Pranckietį galės tik pavasario sesijoje. Tačiau VDU profesoriaus nuomone, valdantieji V. Pranckiečio atleidimo gali imtis ne pavasario sesijoje, o jau gruodį, kai bus paskelbtos tyrimo dėl Irinos Rozovos išvados. Tuomet V. Pranckiečiui galėtų būti pradėta apkaltos procedūra.
Portalas tv3.lt primena, kad parlamente sudaryta laikina tyrimo komisija, kuri tiria Seimo narės I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais. 2018 metais Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą dėl galimų I. Rozovos ryšių su Rusiją. Tuomet parlamento vadovas neleido I. Rozovai dirbti su įslaptinta informacija.
A. Krupavičius I. Rozovos istoriją lygino su buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio situacija, kai, dėl galimų ryšių su Rusijos verslininkais, jam nebuvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, o V. Pranckietis ragino politiką trauktis iš parlamento. I. Rozovos atveju, Seimo vadovas visuomenės neinformavo.
„Labai tikėtina, kad [Rozovos] tyrimo išvados Seimo pirmininkui nebus itin palankios ir tuomet vėl, pasikeitus kontekstui ir aplinkybėms, Seimo pirmininko klausimas turėtų visu aštrumu sugrįžti į darbotvarkę“, – kalbėjo profesorius.
A. Krupavičius neatmeta galimybės, kad valdantieji dėl V. Pranckiečio atstatydinimo gali šaukti ir neeilinę sesiją.
Tačiau S. Spurga abejoja, ar valdantiesiems pavyktų surinkti reikiamą 71 balsą „už“. Politologo nuomone, valdantieji dabar apsiskaičiavo, kiek jų palaikys V. Pranckiečio atstatydinimą, o vėliau jų pozicijos neturėtų sustiprėti.
Pranckietis neatstovauja niekam
A. Krupavičiaus tvirtinimu, šiuo metu yra tokia situacija, kai V. Pranckietis neatstovauja niekam – nei valdančiosios koalicijos, nei opozicijos.
„Kai Seimo pirmininkas neatstovauja niekam, [atstatydinimo] klausimas nėra iki galo išspręstas ir bus prie jo grįžtama“, – įsitikinęs profesorius.
A. Krupavičiui įdomu, ar R. Karbauskis tesės savo pažadą ir eis į Seimo vadovybę, kurioje taptų vicepirmininku arba, kitaip tariant, V. Pranckiečio pavaduotoju.
„Tai irgi žaidimas. Seimo valdyboje vienareikšmiškai atsiras trintis“, – sakė profesorius.
Vis tik, S. Spurga mano, kad Seimo darbas dėl šios situacijos neturėtų strigti.
„Jei žiūrėtume į techninius dalykus, nematau didelės tragedijos“, – sakė politologas.
MRU docentas aiškino, kad nors V. Pranckietis ir nėra palaikomas valdančiųjų, vis tiek vyks Seimo posėdžiai, bus priiminėjami įstatymai.
„Bet politiškai, tokia neapibrėžta ir chaotiška situacija, kurią net premjeras vadina cirku, o prezidentas – liga, lems valstiečių populiarumo smukimą“, – samprotavo S. Spurga.
Karbauskio atsistatydinimas
Opozicijos lyderis, socialdemokratas Julius Sabatauskas Seime žurnalistams sakė, kad antradienį valdantiesiems nepavykus atleisti Seimo pirmininko V. Pranckiečio, valstiečių vadovas R. Karbauskis nekontroliuoja savo partijos, todėl turi atsistatydinti.
„Logiškas būtų Karbauskio sprendimas nutraukti tą agoniją ir atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų. (...) Jis savo frakcijos nevaldo, partijos taip pat“, – teigė J. Sabatauskas.
S. Spurga pritaria, kad R. Karbauskis turėtų trauktis iš valstiečių pirmininko posto.
„Jau tas laikas buvo po vienų, antrų, trečių pralaimėtų rinkimų“ , – įsitikinęs politologas.
MRU docento teigimu, V. Pranckiečio atstatydinimo situaciją pats R. Karbauskis ir „sukonstravo“, tad dabar jis turi prisiimti atsakomybę dėl nesėkmės.
„Jo nenuoseklumas akivaizdus. Pirmiausia sakė, kad neturi priekaištų Pranckiečio darbui, <...> po to pasiūlymai užimti Seimo pirmininko postą opozicijos atstovams, ko koalicijos sutartis nenumato. Galų gale, situacija priėjo prie to, prie ko priėjo. Kova pralaimėta“, – konstatavo S. Spurga.
A. Krupavičiaus teigimu, tokios kalbos yra ankstyvos, nes R. Karbauskis jau tikrinosi pasitikėjimą partijos taryboje po šių metų rinkimų maratono. Tuomet absoliuti dauguma bendrapartiečių palaikė savo lyderį.
Dauguma gali nutrupėti
Ramūnas Karbauskis po nepavykusio balsavimo dėl Seimo pirmininko atstatydinimo pripažino, kad nebeaišku, ar valdantieji turi daugumą.
„Dabar negaliu atsakyt į šitą klausimą, labai sunku atsakyt. Bandysiu paklaust kitų frakcijų atstovų, ypatingai tos, kuri nedalyvavo balavime, ar ji dar laiko save koalicijos dalimi“, – antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Valstiečių partnerių socialdarbiečių lyderis G. Kirkilas sakė, valdančioji koalicija vėl dirba mažumos sąlygomis.
„Turbūt vėl turime de facto mažumos Vyriausybę“, – kalbėjo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas.
A. Krupavičiaus nuomone, tokie pareiškimai yra ankstyvi.
„Tikrąjį paveikslą pamatysime balsavime dėl biudžeto <...>. Tai parodys, ar dauguma yra gyvybinga, ar išleidžia savo kvapą“, – tvirtino profesorius.
Politologo nuomone, artėjant Seimo rinkimams yra didelė tikimybė, kad daugumos nebeliks.
„Lietuvoje, kaip taisyklė, prieš Seimo rinkimus, tos daugumos, kurios turėjo ženkliai daugiau mandatų, sumažėdavo ir dirbdavo mažumoje“, – pasakojo A. Krupavičius.
