Ernesta ištekėjo sulaukusi vos devyniolikos. Gyvenimas su vyru moteriai nepasirodė toks, kokį ji buvo įpratusi matyti savo šeimoje.
„Aš sugadinau savo gyvenimą priklausomybe. Alkoholis, cigaretės, raminamieji vaistai…Buvo apsisvaiginimas, nes mano gyvenime buvo daug skaudžių įvykių - turėjau tris vyrus ir ieškojau tos šilumos, šeimos norėjau. Mano svajonė buvo turėti vyrą, vaikus ir jaukius namus. Norėjau tokių namų, kaip turėjo mano tėvai, tačiau vyrai buvo smurtautojai, smurtaudavo psichologiškai, kęsdavau patyčias“, – pasakojo Ernesta, kuri susilaukė vaikų nuo keletos skirtingų vyrų.
Šiandien Ernesta jaučia didžiulę gėdą ir prieš savo tėvus, kuriuos jaučiasi nuvylųsi. Būtent jos tėvams paskirta visų jos vaikų globa, o pati Ernesta šiuo metu gydosi reabilitacijos centre. „Jaučiu gėdą, jaučiu kaltę, bet noriu jų atsiprašyti ir kad jie man atleistų. Atsisakiau seno gyvenimo, išėjau iš tų savo senų socialinių namų ir einu į priekį neatsigręždama“, – su ašaromis akyse kalbėjo moteris.
Visą savo motinos išpažintį laidos užkulisiuose stebėjo ir penki Ernestos vaikai, kurie nenustojo braukti ašarų. „TV Pagalbos“ pastangomis jie atvyko susitikti su savo motina bei nepaisant visko neslėpė jos labai pasiilgę. Toks vaikų ir mamos susitikimas itin sujaudino ir laidos vedėją Renatą Šakalytę-Jakovlevą. Žinoma moteris savo socialinėje paskyroje „Facebook“ rašė, kad yra labai dėkinga savo pašnekovėms.
„Šiandien TVP pokalbių studijoje kalbėjau su dviem moterimis. Su dviem mamomis. Jų likimai panašūs - didžiulės skaudžios klaidos ir didžiulis noras pasikeisti. Vardan vaikų. Vardan artimųjų ir savęs. Pasiektas baisus dugnas ir pakopa po pakopos lipimas į viršų. Abiems kol kas sekasi tai daryti puikiai. Aš dėkoju likimui, kad leidžia sutikti tokias moteris. Su jomis kalbėti. Išklausyti ir papasakoti jų istorijas kitiems. Tai sėkmės istorijos, gal kažkam suteiksiančios vilties ar tikėjimo, kad ir iš jo ar jos dugno gali kilti laiptai“, – rašė R. Šakalytė-Jakovleva.
Netrukus šios žinutę ėmė komentuoti laidą matę žmonės, kurie teigė taip pat graudinęsi. „Nuoširdžios ašaros nedžiūvo dar ilgai.. O momentas, kai vaikai apkabina išsiilgtą mamą ir padaro jai staigmeną savo atvykimu - nurauna stogą, sutrupina į šipulius kažkokį neva vedėjui privalomą profesinį santūrumą. Kaip ir suaugusios dukters dėmesys savo puolusiai mamai, besąlygiškas palaikymas - tik nuoširdus vaiko tikėjimas bei meilė leido mamai iš naujo pažinti gyvenimą“, – įspūdžiais dalinosi R. Šakalytė-Jakovleva.
Kitą istoriją žiūrėkite:
