Portalui praėjusios savaitės pabaigoje parašęs vienas Kaune dirbančių statybininkų Ertan Simeri buvo nusiteikęs ryžtingai – sakė, kad turkai nori kelti streiką, eiti į savivaldybę, tiesiai pas miesto merą. Kauno valdžia, žinoma, turėtų būti suinteresuota sklandžiu rekonstrukcijos vykdymu ir sutarties sąlygų išpildymu, tačiau laiku mokami atlyginimai pirmiausia – konkursą laimėjusios bendrovės reikalas. O ši, anot darbininkų, juos tiesiog išnaudoja.
Skolingi ne vieną tūkstantį eurų
Kaip statybvietėje telefonu padedant oficialiam vertėjui Liceli Mecid pavyko išsiaiškinti „Kas vyksta Kaune“, sutartyse nurodoma darbininkų alga yra mažesnė nei turėtų gauti į rankas, tad kyla įtarimų dėl bendrovės slepiamų pajamų, tačiau turkams nemokamas nė sutartas atlyginimas. Įforminta apie 500-600 eurų, nors į rankas jie turi gauti 700-800 eurų. Valandinis atlygis – 4,5 euro, o kartais darbininkai pluša ir po keliolika valandų, kai kuriomis dienomis – iki vidurnakčio.
Darbdavys esą nieko nesiima, kad situacija pasikeistų. Buvo atvykę ambasados atstovai, mėginta susitaikyti, bet nieko neišėjo. Žmonėms sakoma laukti, kadangi kompanija neturi pinigų, o atsiradus atiduos. Moka kišenpinigius, tačiau normalios algos darbininkai negauna.
Per kelis mėnesius kai turkai dirba Lietuvoje, išvis jiems sumokėta tik 1500-2000 eurų. Be abejonės, tuščios kišenės nemotyvuoja, yra statybininkų, kurie jau 4-5 mėnesius grįžę į Turkiją – nenorinčius dirbti kompanija vilioja važiuoti namo, kad nekeltų triukšmo. Jie laukia žadėtų pinigų, bet nesulaukia.
Šiuo metu, nurodė pašnekovai, statybvietėje yra 64 turkai. Kiekvienam iš keturių „Kas vyksta Kaune“ sutiktų statybininkų įmonė esą skolinga po 7,5 tūkst. eurų, kitiems panašiai.
Neramumai verda ir kitose šalyse
Statybininkai bando kreiptis į Lietuvos teismus, policiją, mokesčių inspekciją, tačiau institucijos atsako negalinčios padėti, kadangi tai yra turkiška įmonė. Galimas daiktas, tuo bendrovė naudojasi – išvažiavus į Turkiją, finansinių aferų galų niekas nebeatseks.
„Kayi Construction“, mano žiniomis – pusiau valstybinė kompanija. O Turkijos situaciją žinote kuo puikiausiai. Su Kauno savivalde lėšų stygius lyg ir nesusijęs, ji moka bendrovei kaip įsipareigojusi“, – teigė L. Mecid.
Darbininkai atsidūrę aklavietėje: nori masiškai streikuoti, tačiau bijo visai nieko negauti, trokšta grįžti pas savo šeimas ir ieškoti apmokamo darbo, bet kolegų pavyzdžiai rodo, kad kompanija sumokėti neketina, o įsidarbinti gali būti sudėtinga. Ieškotų darbo Lietuvoje, statybų pilna, tačiau formaliai gali dirbti tik „Kayi Construction“. Pasikeitus įdarbinimo aplinkybėms, turkams kyla grėsmė prarasti vizas.
Nuotraukomis pasidalijęs E. Simeri pasakojo, kad šiuo metu statybų įmonė turi problemų ir kitose valstybėse. Dideli skandalai kyla Alžyre, darbininkai rengia protestus, nes yra išnaudojami, tuo metu šalies Vyriausybė nori nutraukti su bendrove rangos sutartį. Gali būti, vyksta machinacijos, apie kurias niekas nežino.
Apie nemokamas algas patvirtinti negali
Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad su stadionu iš esmės viskas tvarkoje. Jo žiniomis, darbininkams algas moka Turkijoje, tačiau pašnekovas negalėjo patvirtinti ar paneigti informacijos apie sutrikusius mokėjimus.
„Neturiu nei teisės, nei pareigos gilintis į rangovo vidaus reikalus, ar tai būtų turkai, lietuviai ar latviai. (…) Savivaldybė įsipareigojimus vykdo, įsiskolinimų nėra. Atvirkščiai, sakome jiems „pinigų turime, greičiau dirbkite“. Neslėpsiu, matosi ir plika akimi, kad rekonstrukcijos tempas mūsų netenkina. Turkai kažkokių konkrečių priežasčių nenurodo – sako „mes spėsime, padarysime, vejamės“, – kalbėjo V. Abramavičius.
Statybos valdymo skyriaus vedėjo teigimu, jokių sankcijų pagal sutartį savivaldybė taikyti dar negali, nes terminas neviršijamas, bet jau dabar matoma, kad rekonstrukcijos turkai nespės pabaigti kitų metų gegužę, kaip suderėta. „Nebent įvyktų stebuklas, o apie atsiskaitymą komentuoti negaliu. Man darbininkai nesiskundė“, – pridūrė V. Abramavičius.
Vienintelė problema – tempo trūkumas
„Žinoma, dėl mūsų norų kiek keitėsi projektai, perplanuotos po tribūnomis esančios erdvės, tad atsilikimą iš dalies galima pateisinti. Nugriovus kai kurias konstrukcijas ir padarius tyrimus paaiškėjo, kad reikia papildomų darbų“, – aiškino Statybos valdymo skyriaus vedėjas.
Sprendiniai kažkiek keičiasi, sudėtingiau turkams čia vesti ir derybas su subrangovais, medžiagų tiekėjais, tačiau, V. Abramavičiaus nuomone, tempą statybininkai galėtų laikyti žymiai didesnį.
„Dėl rekonstrukcijos kokybės, darbo kultūros priekaištų neturime, tačiau spartos reikėtų didesnės. Nors dalis erdvių perprojektuojama, tai tikrai ne pasiteisinimas – yra pilna darbų, kuriuos galėtų daryti“, – sakė pašnekovas.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad nesklandumų kilo ir šių metų pavasarį, kai į Kauną iš Turkijos turėjo plūstelėti apie 150 statybininkų. Problemų atsirado dėl vizų išdavimo, dalis paraiškų buvo atmesta, tad iššovus statybų sezono startiniam pistoletui kai kurie statybininkai dar kurį laiką stovėjo prie starto linijos.
Už 35 milijonus įsipareigojo stadioną pakelti į kitą lygį
S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos architektūrinius sprendinius vadovaujant Viliui Paipalui parengė bendrovė „Kauno projektas“, o praėjusių metų birželio 15 d. su Turkijos statybų kompanija „Kayi Construction“ Kauno savivaldybė pasirašė 34,95 mln. eurų vertės sporto centro atnaujinimo sutartį.
Stadionas išpildys technines charakteristikas, kurios reikalingos UEFA 4-os kategorijos stadiono sertifikavimui. Vienas svarbiausių reikalavimų – aikštės matmenys: 100 m ilgio, 60 m pločio su privalomais užribiais, saugumas tribūnose. Po rekonstrukcijos vietų stadione padidės nuo 9,5 tūkst. iki 15 tūkst., tribūnos bus uždengtos stogu, stadione galės vykti koncertai, čia planuojama įrengti šildomą futbolo dangą.
Pastato dalies po tribūnomis forma bus išlaikyta, keisis kai kurios pertvaros, patalpų išplanavimas – cokolinis aukštas bus paverstas visuomenei skirta erdve, ji bus atvira iš stadiono išorės. Čia turėtų veikti kavinė, sporto centras bei atvira bendradarbystės erdvė. Persirengimo kambarių, kitų patalpų interjeras bus minimalistinis, kaip anksčiau pažymėjo V. Abramavičius, „paprastas, bet neprastas“.
