Taip pat išaugo ir užsikrėtusiųjų skaičius, kuris šiuo metu siekia 105 792. Statistikoje nurodoma, kad šiuo metu kritinės būklės yra dar virš 4 tūkst. pacientų. Skelbiama, kad pasveikusiųjų Italijoje iki šiol – virš 15 tūkst.
Italija gedi aukų
Italija antradienį tylos minute ir vėliavų nuleidimu iki pusės stiebo išreiškė gedulą dėl šalyje nuo COVID-19 mirusio žmogaus, koronaviruso pandemijai dramatiškai pakeitus gyvenimą šioje Viduržemio jūros regiono valstybėje.
60 mln. gyventojų turinčioje Italijoje užregistruota beveik trečdalis visame pasaulyje nustatytų žmonių, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 infekcija, mirties atvejų.
Gedulo diena pažymimas mėnuo, per kurį Italijoje dėl vienos katastrofos mirė daugiausiai žmonių nuo pat Antrojo pasaulinio karo.
Pirmą kartą koronavirusas Italijoje buvo aptiktas vasario pabaigoje, netoli šiaurinio Milano miesto, o paskui staigiai išplito, todėl ligoninės nebeįstengė suteikti reikiamos pagalbos visiems kritinės būklės pacientams.
Šiuo metu Italijoje intensyvioji slauga teikiama beveik 4 tūkst. COVID-19 pacientų.
Šis virusas „sužeidė visą šalį“, sakė Romos merė Virginia Raggi, kunigui perskaičius maldą už mirusiuosius ir visoje šalyje pagerbus aukas tylos minute.
„Drauge mes tai išgyvensime“, – sakė ji per ceremoniją prie Romos merijos.
Vatikanas, demonstruodamas solidarumą, taip pat iki pusės stiebo nuleido savo geltonos ir baltos spalvų vėliavas.
Kada vėl viską paleisime?
Italijos vyriausybė prieš tris savaites įvedė beprecedentes karantino priemones viruso plitimui stabdyti. Šiuo metu užsikrėtusiųjų šalyje oficialiai yra per 100 tūkstančių.
Beveik viso verslo uždarymo finansinė kaina gali įstumti Italijos ekonomiką – kuri pernai buvo trečia Europos Sąjungoje – į didžiausią per kelis dešimtmečius recesiją.
Pirmadienį vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną bent iki balandžio vidurio.
Parduotuvės ir restoranai tikriausiai pradės dirbti ne anksčiau kaip gegužę ir nė vienas pareigūnas nenori prognozuoti, kada gyvenimas galėtų vėl tapti toks, koks buvo vos prieš mėnesį.
Italijos stambiojo verslo asociacija „Confindustria“ prognozuoja, kad bendra šalies produkcija sumažės 6 proc., jei pandemija neatslūgs iki gegužės pabaigos.
„Confindustria“ nurodo, kad kiekviena tolesnė savaitė nurėžtų po dar 0,75 proc. nuo Italijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Stambiosios kompanijos šiauriniame Bergamo rajone, kur mirtingumas yra tarp didžiausių pasaulyje, su nerimu vertina savo ilgalaikes perspektyvas.
„Gal ir teisinga pasakyti „Viską uždarykite“, bet tai nėra tvaru amžinai“, – laikraščiui „Il Fatto Quotidiano“ sakė asociacijos Bergamo skyriaus prezidentas Stefano Scaglia (Stefanas Skalja).
„Realus, sudėtingas dalykas, kurį reikia padaryti – ir kurio, regis, niekas nedaro – tai pabandyti suvokti, kaip vėl galime viską paleisti“, – sakė jis.
Romos merė antradienį pabrėžė, jog visiems būtina „likti namie, kad visi būtume išgelbėti“.
„Privalome tai daryti dėl visų, kas neteko gyvybės, ir visų, kas rizikuoja savo gyvybe dirbdami dėl visų mūsų“, – sakė V. Raggi.
Tačiau Milano Luigi Sacco ligoninės infekcinių ligų skyriaus vadovas sakė, kad į ateitį žvelgia su tam tikra viltimi.
„Mums susidarė įspūdis, kad [pandemija] silpnėja“, – Italijos radijui sakė Massimo Galli.
Italija pirmadienį pranešė apie 812 naujų mirties atvejų. Šalies vienos paros aukų rekordas – 969 mirties atvejai – buvo užfiksuotas penktadienį. Tai didžiausias vienos dienos aukų skaičius vienoje šalyje.
Jungtinėje Karalystėje per parą mirė 381 COVID-19 pacientas
Jungtinė Karalystė antradienį paskelbė rekordinį šiai šaliai vienos paros koronaviruso epidemijos aukų skaičių, mirus 381 pacientui.
Šis paros aukų skaičius yra daugiau kaip dvigubai didesnis už paskelbtą pirmadienį.
„Iki kovo 30-osios 17 val. (vietos, 19 val. Lietuvos laiku) iš hospitalizuotųjų JK, deja, 1 789 mirė“ nuo koronaviruso protrūkio pradžios, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos tviterio žinutėje.
Pirmadienį bendras susirgimo COVID-19 protrūkio aukų skaičius Britanijoje buvo 1 408.
Saviizoliacijos svarba
Griežtos izoliacijos priemonės jau išgelbėjo maždaug 59 tūkst. gyvybių vienuolikoje Europos valstybių, kovojančių su naujojo koronaviruso protrūkiu, nurodė britų ekspertai.
Londono Imperijos koledžo (Imperial College London) mokslininkai atliko skaičiavimus, remdamiesi jau registruotų mirčių nuo COVID-19 skaičiumi. Remiantis jų išvadomis, dauguma karantiną paskelbusių šalių šiuo žingsniu labai smarkiai sulėtino koronaviruso plitimo tempą.
Remiantis viruso plitimo modeliu šalyse, kur šiuo metu yra daugiausiai užsikrėtusiųjų, pavyzdžiui, Italijoje arba Ispanijoje, buvo paskaičiuota, kiek žmonių galėjo mirti, jeigu vyriausybės nebūtų uždariusios mokyklų, atšaukusios masinių renginių arba įvedusios karantino.
„Jeigu dabartinės priemonės galios bent jau iki kovo pabaigos, mūsų skaičiavimais, dėl šių priemonių visose 11 šalių iki kovo 31 dienos bus išvengta 59 tūkst. mirčių“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
„Dar daugiau mirčių bus išvengta užtikrinus, kad šios priemonės liktų galioti tol, kol užsikrėtimo atvejų sumažės“, – nurodoma joje.
Siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, milijonams žmonių visame pasaulyje yra nurodyta būti namuose. Praėjusių metų gruodį Kinijoje prasidėjusi koronaviruso pandemija jau nusinešė daugiau nei 38 tūkst. gyvybių.
Remiantis Imperijos koledžo studija, nepaisant Italijos medicinos sektoriaus perkrovimo, įvestos karantino priemonės padėjo „išvengti sveikatos apsaugos (sistemos) katastrofos“. Skaičiuojama, kad šios priemonės padėjo išgelbėti 38 tūkst. žmonių.
Ispanijoje jos apsaugojo 16 tūkst. gyvybių, Prancūzijoje – 2,5 tūkst., Belgijoje – 560. Vokietijoje karantinas padėjo išvengti 550 mirčių, Didžiojoje Britanijoje – 370, Austrijoje – 140, Švedijoje – 82, Danijoje – 69, Norvegijoje – 10.
Imperijos koledžo epidemiologai priklauso ekspertų grupei, padedančiai britų vyriausybei planuoti atsaką į koronaviruso epidemiją.
Tyrimo autoriai rėmėsi prielaida, kokią dalį nepatvirtintų koronaviruso atvejų gali sudaryti oficialiai nustatyti atvejai. Jų paskaičiavimu, Italijoje iki kovo 28 dienos koronavirusu galėjo būti užsikrėtę maždaug 5,9 mln. žmonių – 10 proc. visų šalies gyventojų.
Tyrėjai atkreipė dėmesį į pastaruoju metu smarkiai išaugusį mirčių skaičių Ispanijoje ir paskaičiavo, kad koronavirusu galėjo užsikrėsti maždaug 7 mln. žmonių arba 15 proc. visų gyventojų.
Pasak mokslininkų, kol kas dar anksti sakyti, ar šalys, kuriose mirtingumas yra mažesnis, pamatys tokį patį izoliavimo priemonių poveikį kaip tos, kurios kovoja su didesne epidemija.
„Negalime užtikrintai pasakyti, kad dabartinės priemonės padeda suvaldyti epidemiją Europoje, tačiau jeigu dabartinės tendencijos išsilaikys, yra pagrindo nusiteikti optimistiškai“, – priduriama pranešime.
