Nepainiokime musu istorija su Ukrainos,tai du skirtingi tikejimai,asmenybes,nieko panasaus,mes pasinaudojome silpna Rusija ir siek tiek apgavome ,del stojimo i NATO,kaip ir savo zmones,tipo prabalsavome,istorija sugalvoja kiekvienas savaip ,siais laikais apgavystes ,melo ivairiu valstybiu istorijose apstu ,tad nebera kuo tiketi...

Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido,
Kol dar matau šešėlį savo kelyje,
Nenusibrauksiu prakaito sūraus nuo veido,
Ir nebandysiu atsidust pakelėje.

Padėk man, Viešpatie, nesibijau pavojų,
Neieškau dvasiai poilsio, kūnui atgaivos,
Kelionė tolima, o aš labai vėluoju,
Greičiau į Lietuvą, aš pasiilgau Lietuvos.

Greičiau į tėviškę, į savo meilės kraštą,
Ten mano Kryžių kalnas, vyturio dangus,
Ten skamba žodis kaip giesmė, kaip šventas raštas
Į laisvą Lietuvą šiandieną aš grįžtu.

kacapė po stalu čulpia mano kotą o aš giedoju lietuvos himna

Mes tavo vaikai
Išdegę laukai
Tu mūsų vanduo ir duona
Geltona žalia raudona

Mes tavo vaikai
Išdegę laukai
Tu mūsų vanduo ir duona
Geltona žalia raudona

Čia buvo tiems kurie ilgis sovietu

Lietuviais esame mes gimę,
Lietuviais norime ir būt!
Tą garbę gavome užgimę,
Jai ir neturim leist pražūt!

Kaip ąžuol's drūt's prie Nemunėlio
Lietuvis nieko neatbos!
Kaip eglė ten prie Šešupėlės
Ir vėtroj, ir žiemą žaliuos!

Lietuviais esame mes gimę,
Lietuviais norime ir būt!
Tą garbę gavome užgimę,
Jai ir neturim leist pražūt!

Isgaisit bet sovietų valdžia negrys

Mano gimtinė esi, mėlynas Nemuno vingi
Tau aš dėkingas esu už savo skausmą ir viltį
Baltijos jūra lengvai supa svajonių laivelį
O tarp žalių ežerų, stovi malūnas prie kelio

Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios
Tad skubėkim gyventi, nes prabėgs nebegrįš
Tad skubėkime džiaugtis, lai prabėgs nebegrįš jos
Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios.

O nesibaigianti kelionė į tave,
Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs
Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos,
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė ”.
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė ”.

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.

Tiesą sakant, tokios situacijos, kurią turime dabar Lietuvoje, irgi niekas nebūtų norėjęs. Tokių chunveibinų valdžioje joks signataras netoleruotų, jį paprasčiausiai vemt verstų. Mūsų valstybės kūrėjas Šura, kartais be kelnių, kartais su kelnėmis, kultūros degradacija manau priverčia vartytis grabe tuos anos valstybės kūrėjus.