Portalo tv3.lt skaitytoja Žana dalinasi savo šeimos išgyventa istorija, kurią pradeda sakydama, kad jos vyras „buvo parduotas antstoliams dėl alimentų iš pirmos santuokos“.
Penkerius metus kaupė delspinigius
Jos teigimu, iš pradžių alimentus antstoliai skaičiuodavo iš darbovietės, tačiau vyrui pakeitus darbo vietą, iš antstolių nieko nebuvo girdėti apie penkerius metus.
„Buvome ramūs ir galvojome, kad viskas, atsiskaityta. Bet kur tau... Pasirodo, visus tuos metus tylėjo ir kaupė delspinigius“, – portalui tv3.lt pasakojo Žana.
Maža to, reikalu besirūpinusi antstolė praėjusių metų pabaigoje dingo be žinios, o sausio pradžioje jos kūnas rastas Kaune.
„Jos bylą perėmė kita antstolių kontora ir užblokavo sąskaitą su gan solidžia suma. Pasidomėjus, iš kur tokia suma, pakraupome. Pasirodo, jie perėmė skolą su jau uždėtais antkainiais ir užaugusiais delspinigiais ir prie tos sumos paskaičiavo dar savo antkainius“, – sakė moteris.
Be to, antstolių kontora šeimą esą „įtraukė į raudoną sąrašą“. Žana neneigia šeimos kaltės nepasidomėjus situacija.
„Atsisako nuimti areštą. Priminus naują įstatymą, pareiškė, kad per daug žinome. Jokių kompromisų nesiūlo. Šeimoje yra du vaikai iki 10 metų. Kaip gyventi penkių asmenų šeimai iš vienos žmonos pajamų? Tai niekam neįdomu“, – piktinosi skaitytoja.
Istorijos skiriasi kaip diena ir naktis
Su skaitytojos istorija susipažinę Lietuvos antstolių rūmai supranta Žanos išsakytą nerimą, nes sutuoktinio prievolės iš praėjusios santuokos gali gerokai apkarpyti naujosios šeimos biudžetą. Tačiau antstoliai pripažįsta, kad lengvų problemos sprendimų šiuo atveju nėra.
„Vienintelis racionalus patarimas – jeigu sutuoktinis neprieštarauja, abiem kartu nuvykti į antstolio kontorą ir labai tiksliai išsiaiškinti visų mokėtinų skolų dydžius. Mat skaitytojos pateikiamos aplinkybės ir tikrosios šios istorijos aplinkybės skiriasi kaip diena ir naktis“, – portalui tv3.lt atsiųstame komentare rašė Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, Žanos vyrą antstoliai įpareigojo kas mėnesį mokėti po 82 eurus alimentų, vienas jo vaikų iš ankstesnės santuokos tebėra nepilnametis. Kadangi istorijoje minimas vyras savo vaikų neišlaiko, valstybė jo atžaloms iš pirmosios santuokos skiria paramą iš „Sodros“ – 68,4 euro kas mėnesį.
„Paskutinis antstolės patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio į jo darbovietę buvo išsiųstas 2018 m. gruodį. Tačiau jau 2019 m. sausį vyras išėjo iš darbo ir šiuo metu oficialiai niekur nedirba. Iki 2019 m. sausio susidariusi alimentų skola viršija 6 tūkst. eurų. Antstolio kontoros pateiktais duomenimis, jokie delspinigiai vykdant alimentų išieškojimo bylą nėra priskaičiuoti. Taip pat nėra sudarinėjami „raudonieji“ ar kitokių spalvų skolininkų sąrašai“, – teigė D. Petkauskaitė.
Tačiau ji pažymi, kad delspinigių vis dėlto gali būti, mat juos gali skaičiuoti „Sodra“, administruojanti vaikų išlaikymui skiriamos valstybės pinigus.
„Juk valstybės išmokos alimentų negaunantiems vaikams nėra „labdara“ skolininkams. Vaikams išmokėtos lėšos virsta skolininkų skolomis valstybei, kurios taip pat gali būti išieškomos ir pasitelkiant antstolius“, – pastebėjo D. Petkauskaitė.
Šiuo metu Lietuvos vaikams priteistų alimentų geranoriškai nemoka apie 65 tūkst. tėvų, tad pinigų vaikams išieškojimą tenka vykdyti antstoliams. Iš 38 tūkst. skolininkų, už kuriuos „Sodra“ arba anksčiau veikęs Vaikų išlaikymo fondas mokėjo išmokas vaikams, šios lėšos yra išieškomos priverstine tvarka.
Skolininko kaltė
Žanos istoriją įvertino ir Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Edita Stanišauskaitė. Aprašytoje istorijoje ji taip pat įžvelgia skolininko kaltę, nes Civilinis kodeksas numato, jog viena skolininko pareigų – domėtis vykdymo eiga ir pranešti apie darbo vietos pasikeitimą.
„Dažniausiai areštuojant banko sąskaitą, į kurią patenka darbo užmokestis, antstoliai vadovaujasi Civilinio kodekso 3.88 str., kuris nustato, jog darbo užmokestis yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl Civilinio proceso kodekso 667 str. pagrindu pasiūlo skolininkui susitarimo formą dėl bendro turto pasidalinimo, kurią privaloma patvirtinti notarine tvarka“, – portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme rašė E. Stanišauskaitė.
Konsultantės teigimu, tokiu atveju darbo užmokestis yra individualizuojamas ir antstolis turi teisę areštuoti tik pusę darbo užmokesčio, iš kurio, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 736 str., galima išieškoti ne daugiau kaip 70 proc.
„Jei skolininkas išlaiko nepilnamečius vaikus, išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių uždirba 1000 eurų, tai individualizavus darbo užmokestį, jam asmenine nuosavybe tenka 500 eurų, iš kurių antstolis turi teisę išieškoti. Tačiau tokiu būdu individualizuotos pajamos suteikia teisę išieškotojui Civilinio proceso kodekso 667 str. tvarka analogiškai pareikalauti atskirti ir kito sutuoktinio darbo užmokestį, todėl toks būdas nėra rekomenduojamas“, – pastebėjo E. Stanišauskaitė.
Norintiems apsaugoti vaikų interesus ir užtikrinti jų gerovę, konsultantė pataria sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį, kurią pagal CPK 140 str. 3 d. teismas gali patvirtinti bet kurioje proceso stadijoje, o pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikos sutartį teismai patvirtina net ir tuo atveju, kai procesas teisme nepradėtas. Taikos sutartyje sutuoktiniai turi galimybę nustatyti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, tokiu atveju iš darbo užmokesčio pirmąją eile išskaičiuojamos išlaikymui skirtos piniginės lėšos.
Vilniaus universiteto Teisės klinika kviečia gyventojus kreiptis nemokamos teisinės pagalbos: Teisės klinika.
Užkardė aukso kasyklą
Pernai Teisingumo ministerija peržiūrėjo antstolių įkainius ir nusprendė jos koreguoti – išskaitų dydžiai sumažinti nuo 50 iki 30 proc.
Pagal senąją tvarką, jei žmogus uždirbdavo 1000 eurų, 678 eurus pasiimdavo antstoliai, o 372 eurai likdavo gyventojui. Pagal naująją tvarką, 428 eurus pasiima antstoliai, o 572 eurai lieka žmogui.
Kitas svarbus pakeitimas – nuo 6 iki 18 mėnesių prailgintas terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti neprarasdamas paskutinio būsto. Taip pat padidinta minimali skolos suma, kuriai esant, išieškojimą nedraudžiama nukreipti į paskutinį skolininko būstą. Taip užtikrinama, kad paskutinis skolininko būstas nebūtų parduodamas dėl sąlyginai nedidelių skolų.
Teisingumo ministerijai peržiūrėjus antstolių įkainius paaiškėjo, kad antstoliai prirašydavo milžiniškas sumas papildomoms išlaidoms. Panagrinėjus papildomas išlaidas išaiškėjo, kad antstoliai papildomai tikrindavo duomenis ne po vieną, o po kelis kartus ir tai įtraukdavo į išieškomos skolos sumą. Ministerijai sumažinus galimų papildomų išlaidų dydį, baigėsi ir antstolių piktnaudžiavimas. Pagal ankstesnę tvarką, jei žmogus būdavo skolingas 100 eurų, antstoliai jam išieškodavo 304 eurus.
Pagal patvirtintus naujus antstolių įkainius, dabar išieškota suma sumažės iki 104 eurų. Po naujosios tvarkos sąžiningai dirbusių antstolių pajamos sumažės apie 15 proc., o antstoliai, kurie nepagrįstai prirašydavo didesnes sumas, nukentės labiau – jų pajamos mažės apie 40 proc. Teisingumo ministerija panaikino papildomas išlaidas, paliko tik skirtas pašto ženklams. Tačiau naujųjų įkainių teks palūkėti – jie įsigalios rugpjūčio 1 d.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
