Tai yra neįsiteisėjęs nuosprendis, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, bet visuomenėje jau pasipylė svarstymai, kad korupciniai nusikaltimai gali būti gerai apsimokantis verslas, nes praktikoje bausmės neatrodo itin atgrasančios.
Nuosprendį šioje byloje priėmęs Kauno apygardos teismo teisėjas Audrius Meilutis sutiko paaiškinti savo sprendimo motyvus ir atskleisti daugiau bylos detalių, kurios anksčiau nebuvo žinomos.
Pavyzdžiui, vertinant V. Šiliausko asmenybę buvo atsižvelgta ne tik į tai, kad buvęs valdininkas iki tol buvo neteistas, augina mažamečius vaikus, dirba, pripažįsta savo kaltę, kas reikšmingai prisidėjo prie teisminio proceso sutrumpinimo, bet ir į tai, kad vyras yra teigiamai charakterizuojamas esamo darbdavio, yra gavęs ne vieną padėkos raštą dėl nuopelnų Kauno miesto savivaldybei, bendruomenei ir visuomenei, turi įregistravęs ūkį, valdo bityną.
Tuo tarpu vertinant stambaus kyšininkavimo pavojingumą teismas atkreipė dėmesį, kad pareigūnai beveik metus laiko stebėjo nusikaltimą, sumos augo ir tik po penkto užfiksuoto kyšio davimo buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą, o tai vertinama kaip nusikalstamos veikos tiražavimas – esą pareigūnai turėjo anksčiau pasakyti „gana“.
Skyrė ne kalėjimą, o baudą – kaip taip nutiko?
Kauno apygardos teismas buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui už 260 tūkst. eurų kyšio paėmimą iš UAB „Autokausta“ direktoriaus Juozo Kriaučiūno skyrė 105 tūkst. eurų baudą, kuri paskui sumažinta iki 65 tūkst, eurų, nes valdininkui pilnai pripažinus kaltę buvo galima bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (tada bausmė mažinama trečdaliu), iš baudos taip pat išskaičiuotos dienos, kai V. Šiliauskas buvo sulaikytas ar suimtas.
Buvusiam valdininkui taip pat uždrausta 7 metus dirbti valstybės tarnyboje, plius konfiskuoti kyšio pinigai – tai yra, namuose rasti beveik 241 tūkst. eurų grynųjų ir bus išieškoma dar 19 tūkst. eurų, kurių trūksta iki 260 tūkst. eurų sumos.
„Tai kas valstybei šiuo atveju naudingiau? Ar geriau nubausti realia terminuota laisvės atėmimo bausme dėl tipinio veiklos pavojingumo nesiekiančio nusikaltimo padarymo, kai asmuo nėra toks pavojingas kaip smurtinių nusikaltimų atveju? Vargu, ar ši bausmė pasiektų savo tikslų, veikiau turėtų didelį destrukcinį poveikį tiek jam pačiam, tiek jo aplinkai, o jo buvimas įkalinimo įstaigoje būtų kompensuotas visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Ar geriau konfiskavus kyšį, kuris šiuo atveju yra neabejotinai didelis,dar ir valstybės naudai išieškoti didelę ir, teismo nuomone, svarbiausia kaltininkui pakankamo dydžio baudą? Galime kiekvienas atsakyti į šį klausimą kaip mokesčių mokėtojai“, – klausė nuosprendį priėmęs teisėjas A. Meilutis.
Prokuroras V. Šiliauskui siūlė skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę ir 30 tūkst. eurų baudą, kartu uždraudžiant 7 metus eiti pareigas valstybės tarnyboje.
„Svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti pačią nusikalstamą veiką, kas buvo padaryta ir šiuo nuosprendžiu (V. Šiliauskas buvo kaltinamas dėl atskirų aštuonių nusikalstamų veikų padarymo, bet teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota į vieną tęstinio pobūdžio nusikaltimą). Taip pat svarbu paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Dar svarbu, kad ta bausmė būtų realiai įvykdoma ir turėtų auklėjamąjį, o ne gniuždomąjį poveikį, kas iš tikrųjų gali asmenį ne pataisyti, o pastūmėti dar kartą nusikalsti ir rezultate mes iš to neturėsime nieko gero“, – portalui tv3.lt teigė teisėjas.
„Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, kaip kad šiuo atveju, daro labai skirtingi žmonės. Skiriasi ir žmonių, ir nusikaltimų pavojingumas. Teismui šiuo atveju kyla pareiga įvertinti visas aplinkybes bei individualizuoti bausmę. Bausmės individualizavimo principas yra pamatinis baudžiamosios teisės principas ir jis yra išimtinai susijęs su bausmės paskirtimi“, – pridūrė teisėjas A. Meilutis.
Baudžiamasis kodeksas už nusikaltimą, kai valstybės tarnautojas priima didesnės nei 250 MGL dydžio vertės kyšį, numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Apie baudas šioje straipsnio dalyje net nekalbama.
Tačiau kodeksas leidžia teismui motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu konkrečiame straipsnyje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjas A. Meilutis pasakoja, kad šiuo atveju kaip tik ir pritaikė Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies išimtį, kuri leidžia skirti švelnesnę bausmę siekiant išvengti neteisingumo.
„Šiuo atveju ši nuostata ir buvo pritaikyta. Teismų praktika yra vienareikšmiška: tokio pobūdžio bylose teismų praktika plėtojasi ta kryptimi, kad teismas pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiria bausmę, kuri yra nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Atsiliepiant į įvairių kritikų motyvus aš galėčiau pabrėžti, kad bent jau aš nežinau nė vieno atvejo, kuomet už konkretų korupcinį nusikaltimą mūsų valstybėje būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Norėčiau priminti Audriaus Butkevičiaus atvejį, tai ten buvo ne korupcinio pobūdžio veika, o pasikėsinimas sukčiauti. Ir ten skirtingos aplinkybės. Iki šiol tokių bausmių paskirtą nėra“, – sako teisėjas.
Įvertino Šiliausko asmenybę: verta kaupti padėkos raštus
Teisėjas A. Meilutis sako, kad siekdamas paskirti teisingą ir individualią bausmę, be kitų dalykų, atsižvelgė ir į du svarbius aspektus – kaltinamojo asmenybę bei nusikaltimo pavojingumą.
Paskirdamas švelnesnę bausmę teismas atsižvelgė, kad V. Šiliauskas visiškai pripažino savo kaltę, yra darbingo amžiaus bei dirba, turi šeimą ir mažamečių vaikų, anksčiau nebuvo teistas ir yra charakterizuojamas teigiamai.
Kai kurie ekspertai bei teisininkai viešai stebėjosi, kad teismas pernelyg sureikšmino V. Šiliausko asmenybę ir nureikšmino nusikaltimo – stambaus kyšininkavimo – rimtumą.
„Dėl V. Šiliausko asmenybės ir jos charakterizavimo čia mums abejonių nekyla: jis iš tikrųjų charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, nebuvo teistas, trauktas baudžiamojon atsakomybėn, atleistas nuo jos, byloje yra pateikta dokumentų, susijusių su jo veikla Kauno miesto savivaldybėje ir ne tik savivaldybėje: tai ir padėkos raštų, pažymėjimų, įvairių apdovanojimų. Šiuo atveju kalbu apie asmens charakterizavimą, tai, kuo rėmiausi. Šitie visi dokumentai pateikti byloje, mano nuomone, jie tikrai liudija aktyvią paties V. Šiliausko veiklą iki sulaikymo tiek Kauno miesto savivaldybėje, tiek ir bendruomenėje ir visuomenėje“, – aiškina teisėjas.
„Nenorėčiau labai plėstis ir konkretizuoti, bet tikrai byloje yra įvairių liudijimų, apdovanojimų, kad tas asmuo iš tikrųjų buvo aktyvus, aktyviai dalyvavo tiek savivaldybės, tiek bendruomenės, tiek visuomenės veikloje. Tokie duomenys yra, aš juos įvertinau. Tai nebuvo lemiamas kriterijus vertinant asmenybę. Asmuo yra dirbantis, dabartinio darbdavio apibūdinamas itin teigiamai, yra įregistravęs ūkininko ūkį, verčiasi ūkininko veikla, valdo bityną“, – pridūrė A. Meilutis.
Pasak teisėjo, jis vertino ir kitus byloje pateiktus duomenis: tai, kad kaltinamasis turi mažamečių vaikų, sveikatos problemų, kad pilnai pripažino savo kaltę, o tai leido bylą iš esmės išnagrinėti per vieną teisiamąjį posėdį, nereikėjo metų metais eikvoti valstybės resursų.
„Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apsiribota tik konkrečiu kaltės pripažinimu ir, labai svarbu pabrėžti, kad ši byla iš esmės buvo išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, kuomet V. Šiliauskas davė parodymus ir mes juos ištyrėme sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka. Tokia situacija ir bausmės parinkimo prasme mano galva tikrai negali būti prilyginami tiems gerai žinomiems atvejams, kai korupcinio pobūdžio bylos nagrinėjamos metų metais, ginčijama kaltė, surengiama dešimtys, jei ne šimtai, teisiamųjų posėdžių, kurių metu dalyvauja ne tik teisėjai, bet ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjai, samdyti gynėjai, patys kaltinamieji, didžiulis visuomenės susidomėjimas. Mano nagrinėjamo byloje, nors ir didelis rezonansas, bet to nebuvo. Tai norėčiau pabrėžti ir šią aplinkybę ir negi tai neturėtų turėti reikšmės parenkant bausmę? Ką aš ir įvertinau“, – pabrėžė teisėjas.
Teisėjas A. Meilutis taip pat atsakė į kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro Valentino Aleknos pasvarstymą, kad beveik visi valstybės tarnautojai yra geros reputacijos, kitaip neužimtų tokių pareigų, todėl esą keista, kad taip stipriai atsižvelgta į V. Šiliausko asmenybę.
„Yra visokių atvejų ir anaiptol ne visi valdininkai, ypatingai kurie teisiami teismuose, būna nepriekaištingos reputacijos. Vien tik buvimas neteistu nesudaro nepriekaištingos reputacijos. Yra daugybė kriterijų, kurie nustatyti atskiruose įstatymuose, tais įstatymais yra keliami reikalavimai atitinkamos srities specialistui, valstybės tarnautojui, kuruos jis privalo atitikti. Tai susiję ir su pačia asmenybe. Gali būti turimos tarnybinės nuobaudos, turimos priklausomybės, administracinės nuobaudos. Asmuo gali dirbti valstybės tarnautoju, bet tai nereiškia, kad jis bus visiškai nepriekaištingos reputacijos. Šiuo atveju neradau, prie ko galėčiau prisikabinti vertindamas paties V. Šiliausko asmenybę“, – nurodė teisėjas.
Pareigūnai sekė ir leido nusikaltimams vykti apie metus
Kalbėdamas apie stambaus masto kyšininkavimo pavojingumą teisėjas visiškai sutiko, kad didesnės nei 250 MGL dydžio kyšio paėmimas yra sunkus nusikaltimas, už kurią įstatymo leidėjas numatė laisvės atėmimo bausmę, tačiau siūlė į situaciją pažvelgti individualiai.
Pradiniame kaltinime V. Šiliauskui buvo nurodoma, kad jis padarė 8 nusikalstamas veikas, iš esmės tai reiškia, kad stebint ir fiksuojant teisėsaugos pareigūnams per apytiksliai metus laiko buvo paimti skirtingo dydžio kyšiai, taigi kyšio bendra vertė – o ir nusikaltimo rimtumas – vis augo. Pasak A. Meilučio, Lietuvos aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad pasyvus pareigūnų stebėjimas, kaip vykdomi nusikaltimai, iš esmės yra nusikalstamų veikų tiražavimas.
Kauno apygardos teismas šias nusikalstamas veikas perkvalifikavo į vieną tęstinį nusikaltimą, mat V. Šiliauskas pinigus paėmė iš to paties asmens ir visiškai analogiškomis aplinkybėmis.
„Dar gerokai iki šito ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. Šiliausko atžvilgiu jau buvo atliekami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių metu užfiksuoti net penki atvejai. Konkrečiai galiu pasakyti, kad nuo 2021 m. birželio 22 d. užfiksuoti penki atvejai, kuomet J. Kriaučiūnas atvežė pinigus paketėliuose V. Šiliauskui į namus, kol galiausiai praėjus beveik metams laiko, tai yra 2022 m. kovo 7 d. yra nusprendžiama, jog viskas, gana ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tai čia buvo paskutinis užfiksuotas pinigų perdavimas. Kovo 9 d. pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą apie tai, kad jau pakanka duomenų konstatuoti atitinkamo nusikaltimo faktą ir yra pradedamas ikiteisminis tyrimas. Aš jau nekalbu apie tai, kad per visą šį laiką Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka buvo sankcionuotos ir visos kitos kriminalinės žvalgybos priemonės: buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai ne tik paties V. Šiliausko atžvilgiu, tačiau ir J. Kriaučiūno atžvilgiu, vykdomas atitinkamų Kauno savivaldybės patalpų stebėjimas ir slaptas asmenų sekimas. Galiu pasakyti, kad teismų praktika šiuo atžvilgiu labai plati ir vienareikšmiška. Norėčiau labai charakteringą frazę pasakyti, kad vienoje iš savo nutarčių Lietuvos aukščiausiasis teismas tokią pasyvią pareigūnų stebėjimo situaciją yra pavadinęs nusikalstamų veikų tiražavimu“, – pasakoja teisėjas.
„Pabandykim atgaminti buvusią situaciją ir ją įvertinkime pavojingumo aspektu. Prie ko lenkiu. Kiek ta veika buvo pavojinga, kuomet per metus laiko pareigūnų užfiksuojami penki pinigų perdavimo atvejai ir į tai iš esmės nereaguojama? Teismo nuomone, pradedant ikiteisminį tyrimą sureaguojama gerokai pavėluotai. Tai tarsi nieko neatsitiko, turėtume sakyti? Įvertinus bendrai kyšio vertę tai kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, bet, žinote, realiai šiomis aplinkybėmis tokios veikos realus pavojingumas, kai ji buvo kontroliuojama pareigūnų, po pirmo karto nebuvo pasakyta „gana“ ir buvo leidžiama taip toliau elgtis, tai teismas neturėjo pagrindo niekaip kitaip tokios veikos vertinti kaip tik neatitinkančios formalaus tipinio aprašymo bei paties įstatymo leidėjo minties dėl realaus jos pavojingumo“, – nurodė A. Meilutis.
Kaip buvo atleistas nuo atsakomybės Kriaučiūnas?
Buvęs Kauno miesto savivaldybės direktorius V. Šiliauskas kyšių už palankius sprendimus reikalavo iš UAB „Autokausta“ direktorius J. Kriaučiūno. Pastarasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis Baudžiamojo kodekso nuostata, pagal kurią asmuo gali išvengti atsakomybės, jei jis ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai praneša teisėsaugai, taip pat jeigu kyšis duodamas su teisėsaugos institucijos žinia.
„Aš atkreipiu dėmesį, kad J. Kriaučiūnas byloje buvo pripažintas įtariamuoju. Iki jo sulaikymo teisėsaugos pareigūnams buvo jau gerai žinoma tokia informacija apie galimai vykdytą nusikaltimą ar nusikaltimus, kaip buvo įvardinta kaltinamajame akte. Iš esmės jokių naujų aplinkybių J. Kriaučiūnas savo pareiškime nenurodė. O pareiškimą surašė, kas įdomiausia, laikinai sulaikytas ir tik po to paleistas iš laikinojo sulaikymo. O įstatymo norma, atleidžianti jį nuo baudžiamosios atsakomybės buvo pritaikyta nepasisakant apie aplinkybę, ar jis davė tą kyšį su teisėsaugos institucijų žinia, ar ne? Nes atleidimo pagrindas suponuoja būtent tokį pagrindą. Aš norėčiau, kad pavertintumėt, kiek tokia situacija buvo pavojinga, ar jos nebuvo galima užkardyti anksčiau? Tą reikėjo daryti dar 2021 metais birželio mėnesį, kuomet toks faktas buvo užfiksuotas, o ne pasyviai laukti metus laiko stebint asmenį ir galvojant „Surinksime daugiau įrodymų, gal teismui pakaks, jei ne vieno, tai penkių“, – sako teisėjas.
