Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis, įregistravęs siūlymą vietoj privalomumo sudaryti galimybę testuotis, teigia, kad priėmus dabartinį įstatymo variantą kils labai daug problemų.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu įstatymo projekte palikta galimybė darbuotojui nesitestuojant dirbti nuotoliniu būdu ar būti perkeltam į kitą darbo vietą, dalies profesijų atveju negali būti įgyvendinta. Tokiu atveju darbdavys iš karto galėtų skirti griežčiausią sankciją – nušalinimą nuo darbo nemokant algos.
„Pavyzdžiui, prekybos centro kasininkė yra priimta dirbti kasininke, ji kito darbo varianto neturi. Jei žmogus įdarbintas į gamybinį cechą, jis kito darbo negali dirbti. Kaip ir kasininkė negali dirbti valytoja ar buhaltere. Ir tokiu atveju yra iš karto taikoma griežčiausia priemonė. Siūlyčiau net atidėti priėmimą, nes yra veiklų rūšių, kuriose nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar perkelti į kitą vietą. Taip neturi būti. Nes ką ir galimybių kontrolierius pasakė, kad turi būti galimybė“, – kalbėjo jis.
R. Žemaitaičio nuomone, bus labai daug problemų, kai įstaigų vadovai neturės galimybės pasirinkti ir iškart taikyti pačią griežčiausią priemonę.
Pataisos tik augins įtampą visuomenėje
Jam iš dalies pritariantis sakė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Aurelijus Veryga. Anot jo, ką mažų mažiausiai galima padaryti, tai atsižvelgti į Seimo kontrolieriaus pastabas.
Kartu jis atkreipė dėmesį į šių pataisų dar labiau priešinamą visuomenę ir teigė, kad jo visi argumentai neįtikina.
„Jūs turbūt jaučiat, kiek visuomenėje dabar kyla įvairiausių bangų ir nepasitenkinimo, net pasipriešinimo. Aišku, dalis jų galbūt yra be pagrindo ir tos baimės nepagrįstos. Bet matome ir savo pašto dėžutes, kurios yra tiesiog tvindomos laiškais dėl įvairiausių dalykų.
Taip, dalis jų yra ir sąmokslo teorijomis grįsta, bet net ir su šiais žmonėmis mums reikia bendrauti. Ir manau, kad tokios įstatymo pataisos visuomenėje įtampų ne tik nenuims, o sukurs papildomas ir papildomus nepasitikėjimus. Mane ne nevisiškai įtikina tie argumentai, kad darbuotojai bus apsaugoti, tikrai bus saugūs.
Nors suprantame, kad turime kontroliuoti infekcinę ligą ir yra tam tikrų aplinkybių, kai žmonės turi tikrintis. Tam ir anksčiau įvairios tvarkos buvo nustatytos – ir tuberkuliozės, kitų ligų. Ir tam nereikėdavo įstatymo keitimo, veikdavo šios tvarkos, tad kodėl dabar sugalvojame įkelti į įstatymą naujus imperatyvus, ypač turėdami tokią jautrią situaciją?“ – Sveikatos reikalų komiteto posėdyje svarstė jis.
Darbuotojų sąrašą turėtų tvirtinti Seimas
Kaip teigė R. Žemaitaitis, jis siūlo vietoj dabartinio nurodyto imperatyvo testuotis įforminti, kad gali būti leidžiama dirbti pasitikrinus.
„Priešingu atveju mes paliekame įstatymo projekte, kad Vyriausybė patvirtins, kokiose srityse bus privalomas testavimas, mes paliekame tam tikroms verslo grupėms gauti išimtinį testavimą ir išimtinę valstybės paramą, o kitos grupės gali negauti. Tokiu atveju įstatymo leidėjas ir įgyvendintojas nepasako, o kas bus po to, jei kas atsisakys dirbti? Tarsi tu neleidi dirbti, bet įmonių organizacija vis tiek dirbs, vykdys veiklą. Ar mes atimsime licenciją ir stabdysime veiklą? Tai, manau, perteklinis dalykas“, – kalbėjo jis.
Parlamentaro nuomone, toks siūlymas prieštarauja Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir laisvių pagrindinei konvencijai. Jis nurodė, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuris žmogaus suvaržymas ar įpareigojimas turi būti sprendžiamas Seime.
„Tai tokiu atveju mes Seime neišvardijame, kam detaliai būtų taikoma, o kartu pasakome, kad tai Vyriausybė ir NVSC sprendžia. Įsivaizduoju, kad valdančioji dauguma nepritars tam, bet manau, kad dėl to turėsime labai daug problemų. Pritariu projekto dvasiai, įdėjai, kad turime skatinti, bet jokiais būdais tai turi būti ne privalomumas ar priverstinis. O šiandien mes kalbame apie priverstinį tikrinimą, nes kitos galimybės nėra“, – dėstė jis.
Seimo sveikatos reikalų komitetas 6 balsavus už ir 6 prieš (pirmininko balsui nulėmus) nusprendė nepritarti R. Žemaitaičio siūlymui.
Seimas po pateikimo pritarė
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, kurios įgalintų privalomą dalies darbuotojų testavimą dėl Covid-19 valstybės lėšomis. Nesutikę testuotis darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo arba privalėtų dirbti nuotoliniu būdu.
Žmogaus teisių komitetas Seimui teiks pasiūlymą, kad darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo tik tokiu atveju, kai prieš tai darbuotojui pasiūloma dirbti nuotoliniu būdu, arba jį pasiūloma perkelti į kitas pareigas.
Jei Seimas pritars, Vyriausybė nustatys sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga.
Privalomai tirtis turėtų tie darbuotojai, kuriems prieš pradedant darbą tirtis nurodys Vyriausybė, tie, kuriems bus nurodyta tirtis periodiškai ir tie, kurie bus galimai užsikrėtę virusu ar jei jų darbovietėje kils protrūkis.
Kilus protrūkiui darbovietėje, toliau joje dirbti bus galima tik pasitikrinus, ar darbuotojai neužsikrėtė Covid-19. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodys, kurie darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą. Apie tai NVSC informuos ir darbuotojus, ir darbdavius.
Darbuotojus, atsisakiusius išsitirti, darbdaviai privalo nušalinti nuo darbo ir nemokėti jiems atlyginimo arba nurodyti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu iki tol, kol jie sveikatą pasitikrins. Nustatytu laiku neatlikti testo galima tik esant labai svarbiai priežasčiai – laidotuvėms, komandiruotei ar ligai.
Tirtis atsisakantį darbuotoją darbdavys taip pat gali perkelti dirbti kitą darbą toje pačioje darbovietėje. Į ankstesnes pareigas darbuotojas bus grąžinamas tada, kai pateiks darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad darbą tęsti gali.
Išsitirti turi ir tie, kurie galimai užsikrėtė koronavirusu. Tokiems asmenims draudžiama dirbti Vyriausybės nurodytus darbus, nebent dirbama nuotoliniu būdu. Kad darbuotojas galėtų grįžti į darbą, jam reikia šeimos gydytojo leidimo.
Patvirtinti ir darbų bei veiklos sričių sąrašai, kur leidžiama dirbti tik darbuotojams, iš anksto atlikusiems testus ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga Covid-19.
Išlaidas už periodinius testus ir atlyginimą už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką darbuotojams turi apmokėti darbdavys. Už testus prieš pradedant darbą moka pats darbuotojas, tačiau papildomi sveikatos patikrinimai karantino ar ekstremaliosios situacijos metu gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis arba apmokami darbdavio.
Privalomo testavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Įstatymo įsigaliojimo siūloma data – balandžio 1 d.