Per penkias valandas trukusį tyrimą, kurio metu buvo stebimi pravažiuojantys elektrinių paspirtukų vairuotojai, užfiksuota, kad net 98 proc. paspirtukininkų nedėvi šalmo. 70 proc. nelegaliai kirto pėsčiųjų perėjas, o kas dešimtas ant transporto priemonės važiavo ne vienas.
Lietuvos Policijos departamento duomenimis, per 2023 metus įvyko 208 eismo įvykiai su paspirtukais, kurių metu nukentėjo 222 asmenys, o 1 iš jų žuvo.
Nuo naujų metų įsigaliojo naujos taisyklės
Tiesa, stengiantis užtikrinti elektrinių paspirtukų vairuotojų atsakomybę ir eismo dalyvių saugumą, nuo sausio 1 d. įsigaliojo KET pakeitimai elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.
Nustatyta, kad vairuoti elektrinį paspirtuką gali asmenys nuo 16 metų, o norintys vairuoti anksčiau, tai gali padaryti paaugliai nuo 14 metų, tačiau prieš tai jei privalo išklausyti specialų mokymo kursą ir turėti mokyklos išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Važinėjantiems gyvenamojo namo kieme, amžius neribojamas, tačiau vaikus, jaunesnius kaip 10 metų, privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.
Svarbu paminėti, kad nepilnamečiams vairutojams būtina segėti apsaugomąjį šalmą, o suaugusieji jį turi užsidėti važiuodami važiuojamąja kelio dalimi. Taip pat, važiuojantys
važiuojamąja kelio dalimi, privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę ar įjungti šviesas. O esant blogam matomumui ar tamsiam paros laikui, privalu vykdyti abu reikalavimus.
Apribotas ir elektrinių paspirtukų vairuotojų leistinas važiavimo greitis. Nuo naujų metų maksimalus važiavimo greitis yra 20 km/h, o važiuojant pro pėsčiajį, elektrinės transporto priemonės vairutojas greitį privalo sumažinti iki 7km/h.
Elektrinių paspirtukų vairuotojai lygiai taip pat, kaip ir dviračių vairuotojai, važiuoti gali tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o jei jų nėra, tuomet tinkamu keklkraščiu. Jei tokių kelių nėra, tuomet paspirtukininkai taip pat gali važiuoti šaligatviu arba važiuojamosios dalies pakraščiu.
Draudžiama vienu metu ant paspirtuko važiuoti keliems asmenims, važiuoti per pėsčiųjų perėjas, automagistralėse ar greitkeliuose.
Minėtų taisyklių nesilaikymas gali kirsti ir per vairuotojų kišenę, kadangi baudos sieks nuo 20 iki 40 eurų, o neblaivūs elektrinių mikrojudumų priemonių vairuotojai susilauks baudų nuo 80 iki 200 eurų.
Negaili kritikos
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Eduardas Kriščiūnas tvirtina, kad su naujomis taisyklėmis nepadaryta visiškai nieko, kad būtų užtikrintas paspirtukininkų ir kitų eismo dalyvių saugumas kelyje. Apmaudo jis neslepia ir dėl Lietuvos policijos vangumo paprieštarauti naujiems KET pakeitimams, kurių, jo teigimu, niekas nesilaikys.
„Lietuvos policijai, panašu, visiškai tas nerūpi. Jie jau senokai yra pajuokos objektai ir realiai nieko nebando užtikrinti. O įstatymai yra tik tai griežtinami, nors niekas net nebando įsitikinti, kad juos apskritai įmanoma įgyvendinti“, – teigia vyras.
Jis sako, kad nors Lietuva ir yra ratifikavusi tarptautines kelių eismo konvencijas, tačiau naujose taisyklėse jos neatsispindi ir labiau primena rekomendacijas. Vyras teigia, kad naujuose įstatymuose įžvelgia ir neaiškumų.
„Matau, kad yra reikalavimas dėvėti šalmus, važiuoti ne greičiau nei 20km/h greičiu, bet iškart šalia yra reikalavimas, kad virš 25km/h greičiu važiuojančioms transporto priemonėms reikia specialių leidimų. Tai jei transporto priemonės važiuoja iki 23km/h, tai taip važiuoti galima ar ne? Taisyklės lyg ir draudžia, bet niekas nesako, ką reikia daryti tokiais atvejais“, – sako jis.
Problemų Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas įžvelgia ir dėl nuomos pagrindu naudojamų elektrinių paspirtukų. Vyro teigimu, nuomos kompanijos turėtų būti įpareigotos gauti savivaldybių leidimą dalyvauti viešuose keliuose bei pasirašyti sutartį, jog sutinka laikytis jiems priskirtų taisyklių.
Tiesa, nusižengusius su išsinuomotu elektriniu paspirtuku sugauti yra lengviau, kadangi nuomos paslaugas teikiančios įmonės privalo identifikuoti prasižengusius. Tuo tarpu, norint atpažinti privačių paspirtukų vairuotojus, gali kilti sunkumų.
„Dėl privačių paspirtukų nematau didesnės problemos nei kad su dviračiais. Tačiau yra visokių transporto priemonių, kurios tik apsimeta, kad yra paspirtukai nors realiai tai yra motociklai, kurie neturi numerio. Tokių matome ir tarp maisto išvežiotojų. Tai juos turėtų išgaudyti policija“, – tvirtina E. Kaščiūnas.
