Apie tai, kad Lenkijos ūkininkai plačiai naudoja dujomis pagrįstą technologiją, leidžiančią obuolius ir kitus vaisius išlaikyti ilgiau, tačiau Lietuvoje – dar ne taip dažnai, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo Arvydas Paškevičius, Aukštikalnių sodų vadovas. Tai sukėlė didžiulį gyventojų susidomėjimą.
Lenkai plačiai naudoja dujomis pagrįstą technologiją, kuri atsirado dar seniau Kanadoje gėlių išsaugojimui. Dabar ji yra taikoma ir maisto produktams, todėl parduotuvėse žiemą matome ilgiau išsilaikančias, dujomis apdorotas uogas ir daržoves. Tačiau šis dujomis pagrįstas procesas nėra itin sveikas būdas auginti obuolius.
Ar įmanoma atskirti dujomis apdorotus obuolius, nuo neapdoruotų?
Pasak A. Paškevičiaus, obuoliai, kurie ilgai išlieka nesugedę parduotuvėse, greičiausiai buvo apdoroti specialiomis dujomis, nors paprastam pirkėjui tai beveik nepastebima.
„Galima atpažinti, ar obuoliai buvo apdoroti dujomis, išoriškai, paprastas žmogus atėjęs į parduotuvę to praktiškai neatskirtų. Jeigu truputį geriau žinai obuolių veisles, sakykime, ir pastebi, kad jomis yra prekiaujama vasario mėnesį. Viskas.
Tai jau yra apdorota, nes paprastomis sąlygomis neįmanoma išlaikyti šviežio daikto labai ilgai. Ir visi tie obuoliai, kurie yra prekiaujami jau kovo antroje pusėje, jie yra ne lietuviški. Ir kaip aš sakiau, yra įtarimų, kad ir kai kurie lietuviai naudoja [dujų technologiją].
Tie obuoliai, vaisiai, kurie parduotuvėse stovi mėnesį lentynose, šilumoje ir nesikeičia, negenda, tai jie visi yra apdoroti. Nes čia yra prekybininkų svajonė: kad padėjai obuolį į lentyną ir jie stovi mėnesį ar du, nekeičia nei spalvos, nei skonio, nei minkštėja, nei pūna. Jis kaip mumija, vaškinis – stovi ir tiek“, – kalbėjo jis.
Iš obuolio išvaizdos ar, pavyzdžiui, kotelio, pasirodo, praktiškai neįmanoma atpažinti, ar obuolys buvo dujomis apdorotas, ar ne. Iš kotelio galima nebent susidaryti įspūdį apie obuolio šviežumą, bet tai pastebima ne kiekvieno akiai.
„Jeigu kotelis sausas kaip degtukas ar obuolys yra senas, ir jį pakrapščius, obuolio žievė lūžta bei yra žalia, tada viskas tvarkoje. Tokiu atveju jis gali būti apdorotas, bet obuolys vis tiek bus šviežias“, – akcentavo pašnekovas.
Cheminės medžiagos būna obuolio viduje, minkštime
Specialisto teigimu, vaisių ir daržovių cheminės medžiagos dažnai būna visame minkštime, todėl jų nuplauti ar pašalinti paviršiuje beveik neįmanoma.
„Neįmanoma obuolių, ar bet kokių daržovių, nuplauti taip, kad mažiau chemijos suvartotume, niekaip. Jeigu kontaktinis fungicidas arba insekticidas augimo metu yra purškiamas – kontaktinis, ne sisteminis – jis atsiranda ant vaisiaus odos [žievės]. O ta didžioji dalis – visi šie preparatai yra sisteminiai.
Jie eina per sultis, jis egzistuoja visame minkštime. Ir kai rašo kažkur, kad vaisius reikia su soda, karštu vandeniu plauti, kad chemija pasinaikintų, taip yra tam, kad tik rašyti. Tai yra lygiai tas pats, kaip nusipirkus mėsos ir sakyti, kad mėsos paviršių patepsi aliejumi, tada neva visa mėsa pasidarys gera, bet taip nebus. Tai čia yra sisteminiai dalykai, kurie įeina per visą vaisių“, – akcentavo pašnekovas.
Aukštikalnių sodo vadovo teigimu, citrusiniai vaisiai ir obuoliai dažnai būna apdoroti chemikalais, kad ilgiau išliktų gražūs ir nesunoktų, tačiau šios medžiagos kaupiasi žievėje ir ne visada paveikia minkštimą.
„Jeigu matėte, citrusiniai vaisiai, citrinos, apelsinai, mandarinai, greipfrutai, ant jų etikečių labai mažomis raidytėmis yra užrašyta: „apdorota beicu“. Tai čia yra beicas. Jie yra apdoroti vežant į parduotuvę – apipurškiami, išmaudomi, nuplaunami.
Tai yra toks kontaktinis procesas, kuris žievėje lieka. O tas minkštimas jau nėra tiesiogiai paveiktas tuo beicu, kadangi obuolys neturi tokio sluoksnio kaip mandarinas, apelsinas.
Visa esmė ir yra, kad minkštimas visas nenoktų. Ta uždūrinimo sistema ir yra, kad ne odą apsaugoti, bet minkštimą, nes jis, kai noksta, suminkštėja, paruduoja, pernoksta.
O matėte – parduotuvėse jie gi gražiausiai stovi. Tie visi Pink Lady, ar Jongold obuoliai, ar kas kitas bebūtų, jie ilgai gali gulėti“, – dalinosi įžvalgomis specialistas.
Kriaušės su cheminėmis medžiagomis gali išbūti net kelerius metus
Kriaušės gali išbūti net kelerius metus nesupuvę, nes jų gyvybiniai procesai sustabdomi visame vaisiuje, o nuplovimas chemijos nepašalina.
„Kriaušės tai iš viso: jos gali ir du metus be problemų išbūti. Ir jeigu šaldytuve laikytum, tai, ko gero, ir tris metus galima laikyti.
Visa esmė ir yra, kad gyvybinius procesus sustabdo ne vien tik žievėje, ir visame vaisiuje. Žmonėms atrodo, kad nuplausiu, kažkuo pabarstysiu, viskas bus puiku. Ne, taip nebus puiku“, – paaiškino A. Paškevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
