Nemaloniais vaizdais socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vilnietė Liepa.
„Vakar pavaikščiojau Žirmūnuose ir prisirinkau tokių vaizdų.
Pirmos dvi nuotraukos darytos prie Žirmūnų 55 namo, atrodo, kad ten benamiai jau negyvena, bet jovalas toks, kad ne tik tarakonai, bet ir žiurkės pradės veistis.
Trečia nuotrauka daryta toliau, pernai gyventojų dar nebuvo, šiemet pasistatę palapinę, atrodo, kad dar gyvena. Parašiau į „Tvarkau Vilnių“, bet nežinau, ar savivaldybė sureaguos“, – rašė moteris.
„Liūdni tokie vaizdai“
Dauguma įrašo komentatorių įsitikinę, kad tai – benamių buveinė. Buvo ir tokių, kurie teigė šioje vietoje matę vyrą ir moterį. Vis dėlto vilniečiai abejoja, ar institucijos dėl netvarkos imsis veiksmų.
„Praėjusiais metais buvo tvarkinga, lapkritį, gruodžio mėnesį tai tikrai, dabar jų nesimato. Ir dar noriu pridėt, jeigu toks bardakas, kodėl „Stebulė“ (miesto teritorijas prižiūrinti įmonė – red. past.) nesutvarko, jiems priklauso ta teritorija Žirmūnuose“, – komentavo vilnietis Jevgenijus.
„Žirmunų 55 tokių vaizdų neturi, čia už 57 namo, jau metus laiko šitas vaizdas ir visiems vienodai žydi sodai, nemanau,kad ir po Jūsų žinutės kas pasikeis. Būtų šaunu, kad iš šių trijų namų 55 / 57 / 59 bent po 5 žmonės susirinktų ir visi draugiškai surinktume tas šiukšles, aptvarkytume savo aplinką“, – ragino Modesta.
„Lūdni tokie vaizdai, bet net iš laiptinių negalima tų bomžų išvaryti... Net policija tik rankom skėsčioja...“ – teigė Olesia.
„Žirmūnų upės pakrante benamiai renkasi nuo neatmenamų laikų“, – priminė Indrė.
Savivaldybė: artimiausiomis dienomis šiukšlės bus surinktos
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas teigia, kad dėl nelegalių sąvartynų ar šiukšlių krūvų pranešimų pasitaiko visame mieste, taip pat ir Žirmūnuose, o apie minėtą šiukšlyną savivaldybė jau žino.
„Apie šį atvejį savivaldybei pranešta kovo pabaigoje, artimiausiomis dienomis šiukšlės bus surinktos“, – komentuoja jis.
Savivaldybės atstovas pažymi, kad visos miesto teritorijos yra ir turi būti prižiūrimos. Viešąsias erdves tvarko bendrovės, su kuriomis savivaldybė yra sudariusi teritorijų priežiūros sutartis, o privačiuose sklypuose susitvarkyti turi jų savininkai arba valdytojai.
Pastebėjus šiukšlinimo atvejus arba nesutvarkytas teritorijas G. Grubinskas primena apie tai pranešti savivaldybei. Mat kuo ilgiau bus netvarkoma aplinka, tuo greičiau mieste pradės veistis parazitai.
„Laiku ir tinkamai tvarkant aplinką kelias graužikų problemai yra užkertamas. Įprastai graužikai veisiasi tose vietose, kur daugiau šiukšlių ir maisto atliekų, o jų daugiau ten, kur yra didesni pastovūs žmonių susibūrimai. Pastebėjus graužikus, taikomos atitinkamos priemonės ir metodai jiems naikinti“, – paaiškina savivaldybės atstovas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pastaruoju metu Vilniaus stoties rajone pastebimas ryškus graužikų populiacijos padidėjimas. Kaip praneša vilniečiai, rajoną užplūdusios žiurkės urvus turi net medžiuose.
Ką daryti su benamiais?
Apie viešoje vietoje apsigyvenusius asmenis taip pat reikėtų pranešti savivaldybei, sako G. Grubinskas.
„Tokiu atveju Socialinių paslaugų centro specialistai nuvyksta į vietą, siekia užmegzti kontaktą su benamiais asmenimis, motyvuoja juos priimti siūlomą socialinę pagalbą (laikino apgyvendinimo vietą, labdaros valgyklas ir pan.)“, – komentuoja jis.
Savivaldybės atstovas pabrėžia, kad nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų pervežimas į apnakvindinimo ar kitos socialinės pagalbos vietą galimas tik asmeniui sutikus.
Situacija keičiasi, jei tokie asmenys daro viešosios tvarkos pažeidimus – šiukšlina, viešoje vietoje vartoja alkoholį ir panašiai. Tuomet jiems gali būti taikomos teisinės poveikio priemonės. Tačiau jei benamiai netrikdo viešosios tvarkos (nešiukšlina, netriukšmauja, nepriekabiauja prie praeivių), nei aplinkiniai, nei policijos pareigūnai neturi pagrindo įpareigoti ar liepti benamiams pasišalinti iš teritorijos.
„Kiekviena situacija vertinama individualiai – vienodo, visoms situacijoms tinkamo sprendimo nėra“, – priduria G. Grubinskas.
„Caritas“: dauguma benamių ir gatvėje gyvena tvarkingai
Nors dalis visuomenės benamius laiko netvarkingais žmonėmis, labai dažnai jie prisižiūri savo aplinką, net jei gyvena gatvėje, sako Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorės pavaduotoja soc. centrams ir programoms Aida Karčiauskienė.
„Mes dažniau pastebime, kad žmonės, gyvenantys gatvėje ir įsirengę sau gyvenamąją erdvę lauke, prisižiūri aplinką, gyvena gana tvarkingai, kiek tai įmanoma tokiomis sąlygomis, aplink nebūna šiukšlyno. Žinoma, visokių žmonių būna, kaip ir visur (pvz., žmogus kaupia daiktus), bet dažnesnė tendencija tokia, kaip minėjau“, – sako A. Karčiauskienė.
Nenorinčius likti gatvėje „Caritas“ priima į laikinuosius namus. Čia, kitaip nei nakvynės namuose, žmonės gali apsistoti ne vienai nakčiai, o ilgesniam laikui.
„Carito“ laikinuosiuose namuose šiuo metu gyvena 76 asmenys, t.y. vietos yra pilnai užpildytos, laisvų nėra.
Anot A. Karčiauskienės, žmonės į laikinuosius namus ateina patys. Apie šį alternatyvų būstą jie sužino iš kitų žmonių, esančių tokioje pačioje situacijoje, juos nukreipia policija ar kitų įstaigų specialistai arba „Caritą“, kaip padėti galinčią organizaciją, nurodo patys gyventojai.
Benamystės situacija negerėja
Priežastys, dėl ko į „Caritas“ laikinuosius namus kreipiasi žmonės, yra įvairios, tačiau bendra tendencija remiasi į skurdą.
„Bendrai apibrėžti būtų galima tik tai, kad kreipiasi, nes neturi ir negali sau leisti išsinuomoti gyvenamosios vietos. Kitos priežastys labai įvairios: įsiskolinimai, skyrybos, negalėjimas rasti darbo regione, dėl ko atvyksta į Vilnių, priklausomybė ir kt.
Svarbu tai, jog nei viena šių situacijų nebūna ta vienintelė priežastis benamystės. Žmogus patenka į benamystės situaciją ir kreipiasi jau į nakvynės namus, kai sukrenta keletas priežasčių, ir kažkuri jų tampa tuo paskutiniu lašu, nulemiančiu benamystę. Klausdami žmogaus dažnai apie ją ir sužinome, bet labiau pasigilinus į situaciją, pasimato ir kiti veiksniai“, – sako „Carito“ direktorės pavaduotoja.
Vyrauja įsitikinimas, kad gatvėse benamių sumažėja šaltuoju metų laiku, kai jie apsistoja nakvynės namuose, įvairiuose pastatuose ar pašiūrėse. Vis dėlto laikinuosiuose namuose sezoniškumo nėra, nes čia žmonės gyvena ilgesnį laiką, kol randa sprendimą, ką daryti toliau.
„Laikinuosiuose namuose sezoniškumo nėra. Pavyzdžiui, šiuo metu vyrų laukiančiųjų eilėje yra sutrumpėjusi, bet būna ir taip, kad vasarą būna ilga eilė, rudeniop sutrumpėja. Tikėtina, kad sezoniškumas ryškesnis nakvynės namuose, kuriuose tik nakčiai žmonės ateina – todėl kai šilčiau, renkasi miegoti lauke, o ne patalpose“, – komentuoja A. Karčiauskienė.
Pašnekovė pažymi, kad Lietuvoje situacija su būstu negerėja, tad ir benamystė nemažėja. Atsižvelgdama į tai, „Carito“ atstovė siūlo suteikti geresnes sąlygas gyvenamosios vietos neturintiems asmenims.
„Mano nuomone, svarbu, kad ir laikino apnakvindinimo vietose (kur tik nakčiai ateina) būtų pakankamai orios ir saugios sąlygos. Tuomet žmonės nevengtų ten nakvoti atšilus orams. Dar, manau, reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti laikiną apnakvindinimą neblaiviems asmenims, kurie neturi gyvenamosios vietos, nemokamai“, – svarsto A. Karčiauskienė.