Taip iš esmės visa Vyriausybė iš situacijos išeis sausa ir beveik nenukentėjusi. Politikai visiškai atvirai kalba, kad niekas nėra pasiryžęs keisti užsienio reikalų ministro bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio. Galbūt galėtų keistis susisiekimo ministras Marius Skuodis. Manoma, kad, vietoje jo, pareigas esą galėtų eiti Laisvės partijos politikas Vytautas Mitalas.
Visa atsakomybė dėl baltarusiškų trąšų tranzito iš esmės yra verčiama iš posto traukiamam Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui. Konservatoriai vieningai pasmerkė kolegą už tai, kad jis pradėjo į viešumą kelti, jog Vyriausybė nuo gruodžio 8 d., kai įsigaliojo JAV sankcijos „Belaruskalij“, nesugebėjo jų pritaikyti trąšų tranzitui per Lietuvą.
Pačios sankcijos formaliai Lietuvos įmonėms nėra privalomos, bet Lietuva labai norėjo kuo griežčiau nubausti Aleksandro Lukašenkos režimą ir žadėjo partneriams, jog elgsis solidariai.
Iš esmės konservatoriai kaltina Ž. Pavilionį, kad jis sukėlė didžiausią šios kadencijos Vyriausybės krizę. Jie teigia, kad Vyriausybė turėjo planą, jog trąšos nustos važiuoti per Lietuvą, bet ne tiksliai nuo gruodžio 8 d. Tačiau būtent Užsienio reikalų komiteto pirmininkas griežtai reikalavo, kad tai nutiktų kaip įmanoma greičiau.
„Dauguma frakcijos narių prieš kritikuodami Vyriausybę paprastai pasigilina į aplinkybes, ar tikrai buvo galima padaryti daugiau, kokia yra situacija. Visada paprasta atsistoti į kritikuotojo poziciją, bet reikia įvertinti situaciją. Žygimanto pozicija išsiskyrė“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma.
Politikai pasakoja, kad G. Landsbergis ir Ž. Pavilionis apsisvaidė tarpusavio kaltinimais, bet Ž. Pavilionio frakcijoje praktiškai niekas neremia. Vietoje jo, Užsienio reikalų komiteto pirmininkais galėtų planuojami arba Audronius Ažubalis, arba Laima Liucija Andrikienė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad Vyriausybės in corpore pasitikrinimas parlamente buvo jo paties idėja, pasiūlyta koalicijos partneriams, bet politikas nebuvo įsitikinęs, ar ministrei pirmininkei tokia išeitis yra priimtina.
„Aš nežinau, ar dabar Vyriausybė svarsto tokias galimybes, bet tai buvo mano paties siūlomas sprendimas“, – sakė E. Gentvilas.
„Taip išsispręstų ir ministrų klausimas. Kitaip sakant, ministrų likimas yra atiduotas į I. Šimonytės rankas. Tai mano siūlymas, tegul Seimas nusprendžia dėl pasitikėjimo Vyriausybe ir ministrų, kurie jau pasakė, kad nori atsistatydinti, jų klausimas atiduodamas į Seimo rankas balsuojant ne dėl konkrečių ministrų, nes čia ne interpeliacija, bet dėl pasitikėjimo šia Vyriausybe in corpore. Tai būtų Seimo sprendimas, išimant tą sprendimą iš Ingridos asmeninės atsakomybės. Juk dėl to turbūt vyksta ir asmeninės frustracijos: kaip čia Ingridai elgtis su partijos pirmininku G. Landsbergiu. Jai nebereiktų šio dalyko spręsti. Bet kaip apsispręs, taip apsispręs, manau, kad čia apskritai labai greitai aistros nurims“, – tęsė E. Gentvilas.
Pašnekovas sutiko, kad susisiekimo ministras M. Skuodis viešumoje atrodo dviprasmiškai, bet darė prielaidą, kad šiuo metu vyksta faktų karas: visos pusės – Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“ – savo pusės informaciją.
Valdančiųjų atstovai Seime kalbėjo, kad premjerė I. Šimonytė pirmadienį išties buvo įsikarščiavusi ir jos kalbos, kad dėl trąšų skandalo gali atsistatydinti ir visa Vyriausybė, buvo rimtos. Tokių jos pasakymų teko girdėti ir kolegoms.
Politikai kalba, kad pirmadienį premjerės emocijų netrūko, bet antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje situacija buvo ramesnė ir viskas „stabilizavosi“. Bet tai iš dalies suprantama, kad frakcijos posėdyje dalyvauja ir visi patarėjai, Seimo nariai, todėl informacija gali greitai nutekėti. Todėl šie posėdžiai traktuojami kaip vieši.
Premjerė I. Šimonytė teigė, kad sprendimus dėl minėtų dviejų ministrų žada antradienio vakare. Seime politikai kalba, kad sprendimas turėtų būti po balsavimo dėl valstybės biudžeto.
Krizė kilo dėl baltarusiškų trašų tranzito per Lietuvą. Daug kalbėję apie vertybinę užsienio politiką valdantieji šiuo atveju įklimpo į aiškinimąsi, kaip nutiko, kad Baltarusijos įmonė „Belaruskalij“ sumokėjo avansus „Lietuvos geležinkeliams“ ir taip užsitikrino trąšų tranzitą mažiausiai iki kovo mėnesio, priklausomai nuo krovos apimčių. Nors iš pradžių valdantieji kaltino „Lietuvos geležinkelius“, bet chronologiniai įvykiai tarsi patvirtina, kad valstybės įmonės apie visus sąvo žingsnius informavo tiek Susisiekimo ministeriją, tiek Užsienio reikalų ministeriją, o kai kuriais atvejais ir Vyriausybės kanceliariją. Daugiau apie tai skaitykite čia.
