Prieš ketverius metus jų buvo dvigubai mažiau – 3,49 proc. arba 87 tūkst. 59, tačiau tuomet išankstinis balsavimas savivaldybėse truko irgi dvigubai trumpiau – dvi dienas.
Šiemet aktyviausi rinkėjai buvo Vilniaus Antakalnio (14,05 proc.) ir Senamiesčio-Žvėryno (13,57 poc.), taip pat Kauno Centro-Žaliakalnio (11,95 proc.), Marijampolės (11,38 proc.) apygardose.
Taip pat aktyviai rinkėjai iš anksto balsavo sostinės Verkių (10,65 proc.), Klaipėdos Pajūrio (10,65 proc.), Druskininkus ir Lazdijų rajoną apimančioje Jotvingių (9,28 proc.) apygardose.
Mažiausiai aktyvūs balsuojant iš anksto buvo Vilniaus Panerių-Grigiškių (3,64 proc.) ir Naujosios Vilnios (4,17 proc.) apygardų rinkėjai.
Iš visų išankstinių balsų 13 tūkst. 89 yra atiduoti specialiuosiuose paštuose, kur savo valią pareikšti gali esantys slaugos, gydymo, laisvės atėmimo įstaigose, atliekantys karo tarnybą. 310 rinkėjų balsavo namuose.
Per šiuos rinkimus balsavimas iš anksto buvo pailgintas – jis vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio imtinai. Anksčiau tam būdavo skirta pora dienų.
Be to, buvo įrengta daugiau išankstinio balsavimo vietų, tačiau dalyje savivaldybių negalima balsuoti pačiame savivaldybės pastate, kaip būdavo anksčiau.
Penktadienį ir šeštadienį galima balsuoti namuose. Šiemet balsuoti namuose gali ne tik neįgalieji, vyresni nei 70 metų asmenys, negalintys atvykti į rinkimų apylinkes, bet ir neįgaliuosius slaugantys žmonės, taip pat gyventojai, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.
VRK duomenimis, prieš ketverius pirmame Seimo rinkimų ture iš anksto balsavo iš viso 6,65 proc. arba 165,9 tūkst. rinkėjų (skaičiuojant ir balsavusius namuose). Balsavusių vien tik išankstinio balsavimo vietose buvo 75,2 tūkst. Šiemet tokių yra per du kartus daugiau – 164,7 tūkst.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
