Kad didieji miestai jau šiuo metu turi problemų su reagavimu, puikiausiai iliustruoja buvusio pareigūno, vilniečio Artūro (vardas pakeistas) pokalbis su vienu su pažįstamu komisaru, kuris Vilniaus apskrityje atsakingas už reagavimą į nusikaltimus.
Šis vilnietis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kai su žmona negalėjo laisvai patekti namo, nes akivaizdžiai apsvaigęs kaimynas slankiojo aplink su nepririštu šunimi. Vyrui buvo nurodyta laukti, kol pasirodys policija, bet kiek vėliau jis sulaukė skambučio, kad niekas neketina atvykti. Susinervinęs Artūras paskambino pažįstamam iš policijos, kuris atsakingas už reagavimo padalinį, bet sulaukė tik šio aukšto pareigūno atodūsių ir atviro problemų pripažinimo.
„Man pasakė teisiai šviesiai: kad Vilniuje su reagavimu yra visiška šikna, kad reaguoja, kur jau tikrai vos ne galvą pjauna“, – portalui tv3.lt pasakojo Artūras.
Policijos generalinio komisaro R. Požėlos teigimu, Lietuvos policijai trūksta apie 1200 pareigūnų. Norint užkamšyti skyles kai kuriais atvejais į įvykius važiuoja pareigūnai iš veiklos padalinių, kurie šiaip jau turėtų vykdyti ikiteisminius tyrimus. Policijos teigimu, reagavimo padaliniuose trūksta apie 400 pareigūnų.
„Esmė tokia, kad iš kabineto įsodina ir važiuok. Negražu gal taip sakyti, bet nagučiai ilgi, viską, nors turėtų būti kovinė parengtis. Aš nieko prieš, bet turi būti saugumo reikalavimai kažkokie, tuos nagus užlauš ir viskas. Nėra to rimto požiūrio į taktinius dalykus, parengimą“, – sako šią sritį išmanantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas, pridurdamas, kad šiuo atveju nenori nieko įžeisti, tiesiog akcentuoja problemą.
Trūkstant pareigūnų į įvykius kartais atvyksta vien tik moterų pareigūnių ekipažai, bet tai ne visuomet pasiteisina. Šią vasarą Palangoje buvo pranešta apie viešoje vietoje muštis puolantį neblaivų vyrą, bet į įvykio vietą atsiųstos pareigūnės negalėjo susitvarkyti su situacija, todėl išsiųstas dar vienas ekipažas. Vienai pareigūnei nuskeltas dantis, kitai sužeista ausis, kurioje buvo auskaras, o dar vienam pareigūnui išdaužto tarnybinio automobilio stiklo nuolauža pataikė į akį.
„Aš tikrai nenoriu išskirti lyties, yra pareigūnių, kurios yra kovinės savigynos ar karatė čempionės. Bet tai pavieniai atvejai. Tačiau iš to bado, nes pareigūnų trūkumas yra didelis, skyles užkamšo bet kaip“, – pažymi D. Gaižauskas.
Yra vien tik moterų ekipažų
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė teigia, kad kiekviena reforma praretina policijos pareigūnų gretas, todėl likusiems didėja darbo krūviai, mažėja motyvacija. Iš statistikos irgi matyti, kad per dešimt metų Lietuvos policija sumažėjo 1957 pareigūnais ir 388 civiliais tarnautojais.
Didžiausias sumažėjimas fiksuojamas 2016 metais, kai tuometinis generalinis komisaras Linas Pernavas pradėjo įgyvendinti iki šiol didžiausią policijos reformą. Šios reformos esmė buvo viešosios ir kriminalinės policijos jungimas komisariatuose, atsirado daugiau patruliuojančių policininkų gatvėse, sukurtas universalaus policininko konceptas, panaikinti apylinkių inspektoriai. Iš esmės reforma leido policijai sutaupyti, nes darbą paliko nemažai pareigūnų, buvo atsisakyta nereikalingų pastatų, o sutaupymai ir šiek tiek didėjantis finansavimas leido didinti algas bei aprūpinti policiją reikiama ekipuote.
Tačiau tai vis tiek atvedė prie bėdų, nes šiuo metu Lietuvos policijai trūksta apie 1200 pareigūnų, iš kurių apie 400 trūksta reagavimo padaliniuose.
Tai lemia, kad į iškvietimus turi važiuoti pareigūnai iš kabineto, vadinamieji „veiklos pareigūnai“, kurių pirminė užduotis yra tirti nusikaltimus, atlikti ikiteisminius tyrimus. „Veiklos padalinių pasitelkimo procentas vidutiniškai yra iki 10 proc. įvykių. Daugumoje rajoninių savivaldybių veiklos reagavimas siekia tik kelis procentus įvykių. Taip pat priklauso nuo paros laiko – darbo dienomis pasitelkimas gali būti šiek tiek didesnis, o savaitgaliais ir nakties metu – minimalus“, – sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Į reagavimo padalinius taip pat patenka vis daugiau moterų ir merginų, jų skaičiai auga. Ir nors savaime tai nebūtų nerimą keliantis reiškinys, bet kai reaguojama į smurtinius atvejus, tai gali tapti rizikos veiksniu.
Negana to, asmenys su aukštuoju išsilavinimu gali pabaigti 6 savaičių trukmės įvadinius mokymus Lietuvos policijos mokykloje ir tapti pirminės grandies policijos pareigūnais. Profesinių sąjungų manymu, tai nėra rimtas policininkų parengimas, nesvarbu, ar tai vyrai, ar moterys.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo R. Matonio teigimu, spalio 1 dienos duomenimis policijoje buvo 7526 pareigūnai, iš kurių 3247 yra moterys. Plius dar dirba 1940 civilių, iš kurių 1334 yra moterys. Šiuo atveju svarbiausias būtų moterų skaičius ne apskritai policijoje, bet reagavimo padaliniuose, kurie vyksta į iškvietimus.
„Kalbant apie reagavimo padalinius, tai moterų juose daugėja, nes pareigūnai, parengti Lietuvos policijos mokykloje, dažniausiai yra skiriami į reagavimo padalinius. O stebint paskutinių kelerių metų statistiką, į Lietuvos policijos mokyklą daugiau priimama moterų. Prioritetas skiriamas įstaigoms, kur daugiausiai pareigūnų trūksta. Tokia statistika pagal padalinius, kiek vyrų, kiek moterų dirba centralizuotai nėra kaupiama, todėl labai detaliai pagal įstaigas ar regionus jos pateikti negalime. Bendrai paėmus, kriminalinės policijos padaliniuose moterys sudaro apie 37,7 proc., reagavimo padaliniuose apie 35 proc., policijos komisariatų veiklos padaliniuose – apie 63,3 proc.“, – nurodė R. Matonis.
„Pasitaiko, kai policijos ekipažą sudaro dvi moterys. Kiek dažnai tai yra, statistikos neturime, nes tokiu aspektu ji nėra kaupiama. Nemanome, kad tai yra problema, nes policijos moterys profesionalumu nenusileidžia vyrams, o konfliktines situacijas dažnai suvaldo net geriau, nenaudojant fizinės jėgos“, – pridūrė policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas.
Tačiau vis dažniau viešai pasirodo informacijos, kaip į iškvietimus atskubėjusias policijos pareigūnes bando atakuoti neblaivios moterys ir apsvaigę vyrai. Pavyzdžiui, šių metų kovą Šilalės rajone Jonaičių kaime pareigūnė buvo užpulta girtos moters, kai su vaiko teisių specialistėmis bandė paimti iš jos vaiką.
Šių metų rugsėjo mėnesį Vilniaus rajone Buivydiškių kaime policijos pareigūnę aptalžė neblaivi nusižudyti norėjusi moteris. Balandį dar viena pareigūnė nukentėjo, kai bandė Varėnoje sulaikyti neblaivų vyrą, o birželį policininkė nukentėjo Klaipėdos rajone, kai sulaukus pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje bandė sutramdyti jauną smurtautoją. „Tikrai negalime patvirtinti ir neturime tokių faktų, kad reaguojant į įvykius, moterys nukenčia dažniau, nei vyrai“, – sako R. Matonis.
Kaip policija turi sureaguoti į įvykius?
Kaip greitai policija turi sureaguoti į įvykius, apibrėžia policijos generalinio komisaro įsakymas „Dėl reagavimo į pranešimus apie įvykius“. Remiantis šiuo įsakymu, į A kategorijos įvykius miesto teritorijoje privaloma sureaguoti ne ilgiau nei per 12 minučių, o kitur – iki 25 minučių. A kategorija priskiriama, kai nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus ar kai reikia organizuoti įtariamo asmens persekiojimą.
Į B kategorijos įvykius mieste policija turi sureaguoti ne ilgiau nei per 20 minučių, o kitose teritorijose – iki 40 minučių. B kategorijos įvykiais vadinami tokie pranešimai, kai nukentėjusiojo ar kitų žmonių gyvybei ar sveikatai gali kilti pavojus, yra neteisėto turto pasisavinimo ar jo sunaikinimo pavojus.
C kategorijos įvykiai yra tokie, kai skubiai reaguoti nereikia, todėl policija gali atvykti per 60 minučių. Tai tokie įvykiai, kai žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui pavojus negresia. Dar yra D kategorija, kuri reiškia, kad pareigūnams nėra poreikio vykti į vietą, o pranešimą galima apdoroti nuotoliniu būdu.
„Pažymėtina, kad veiklos planuose yra numatyta, į kokią dalį įvykių policija turi sureaguoti per šį nustatytą laiką. Rodikliai yra vykdomi. Be to, skaičiuojant vidutinį laiką į A įvykius yra reaguojama per 8 minutes 20 sekundžių, į B įvykius – per 12 minučių 35 sekundes“, – vidurkius nurodė R. Matonis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė veiklos planuose yra nurodžiusi, kad Lietuvos policijos reagavimas į A kategorijos įvykius per nustatytą laiką turėtų sudaryti ne mažiau nei 90 proc. atvejų, o į B kategorijos įvykius – ne mažiau nei 93 proc. Policija nurodo, kad per pirmą šių metų pusmetį į A kategoriją laiku reagavo 94 proc. atvejų, o į B kategoriją – 97 proc. atvejų. Primenama, kad pirma kategorija susijusi su realia grėsmę asmens gyvybei ar sveikatai, o antra kategorija – su numanoma grėsme.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos, visus tikslus sau išsikelia ir paskui juos įgyvendina pati policija. „Strateginiame veiklos plane pagal kompetenciją už nustatytus reagavimo į įvykius rodiklius nurodytas Policijos departamentas, kuris tokias reikšmes ir pateikė“, – nurodė Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas. Taigi patys nusistato tikslus, patys jų siekia, o paskui patys ir įvertina.
Vilnietis pasibaisėjo: man pranešė, kad neatvyks
Bet buvęs pareigūnas Artūras dalijasi kiek kitokia istorija apie tai, kaip policija iš tiesų reaguoja, kai gyventojai pajunta kokį nors pavojų. Vyras tiksliai žino, kada ir per kiek laiko policija turi sureaguoti į įvykius, todėl buvo stipriai nustebęs, kai iškvietęs pareigūnus dėl neblaivaus kaimyno su nepririštu šunimi po kiek laiko gavo atsakymą, jog niekas pas jį nevažiuos.
„Lapkričio mėnesį su žmona automobiliu privažiavome prie savo namo ir pamatėme, kad aikštelėje tarp automobilių laksto didelis šuo mišrūnas. Jis mums buvo žinomas kaip agresyvus šuo, puolantis tiek augintinius, tiek žmones. Ir žinom, kad tą šunį prižiūri ne kartą teistas, nuolat skirtingas medžiagas vartojantis asmuo, mūsų kaimynas. Mes tą kaimyną suradom už kokių 30 metrų, neblaivų, pusiau gulintį, pusiau sėdintį ant suoliuko. Paprašėm šunį patraukti, bet mums buvo atsakyta zeko kalba, kad nelįskit, kur nereikia, daug keiksmažodžių ir kitų dalykų. Aš paskambinau 112, viską paaiškinau, pasakiau visas aplinkybes apie viešą vietą, apie lakstantį šunį, viską paaiškinau, įvykis buvo registruotas ir perduotas policijai“, – pasakojo Artūras.
Pasak buvusio pareigūno, jis su žmona kurį laiką stoviniavo lauke, nes nežinojo, ar saugu eiti namo, tada pašnekovas vėl paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu, norėdamas paklausti, kokia situacija. Paraleliai dar vyko konfliktas su neblaiviu kaimynu. Artūras pasakoja supratęs, kad reikia tvarkytis pačiam, todėl nukreipė šuns ir kaimyno dėmesį kitur bei su žmona įsmuko į laiptinę. Kadangi neblaivus kaimynas sekė iš paskos, Artūras bandė jį raminti, bet sulaukė grasinimų.
Tuomet žmoną palikęs bute Artūras išėjo į lauką, tikėdamasis, kad tuoj atvažiuos patrulis, nes kitiems žmonėms irgi galėjo kilti pavojus dėl nepririšto šuns, kurio šeimininkas neblaivus. Bet stovėdamas lauke sulaukė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo skambučio, kuriuo buvo informuotas, kad policijos ekipažas neatvyks. „Jo manymu, man negresia joks pavojus ir yra reikšmingesnių įvykių Vilniuje, o patrulių nėra ir jis tą patį patrulį, kuris turėjo važiuoti pas mane, nusiuntė į kitą įvykį“, – sakė Artūras.
Vyras pasakoja susinervinęs ir naudodamasis sena pažintimi paskambinęs budėtojo vadovui. „Mes turėjom gan ilgą pokalbį, kurio metu jis atvėrė dūšią ir išpasakojo, kokia iš tikrųjų yra šikna su patruliais. Tokiu žodžiu ir buvo pasakyta. Ir dar patarė kreiptis tik tuo atveju, kai pjauna galvą arba žudo ir tai gerai bus, jei palauksite, nes ne visada mes atvažiuosim“, – teigė vyras.
„Prie normalios situacijos mano atvejis turėjo būti priskirtas B kategorijai, nes buvo šuo, žmonės, puola, pavojus sveikatai ir viešoji vieta. Patrulis turėjo važiuoti. Gal ne su įjungtais švyturėliais ir nebūtina lėkti, bet turėtų važiuoti“, – sakė pašnekovas.
Artūras pasakoja, kad kiek anksčiau dar buvo vienas atvejis, kai irgi kvietė policiją, nes asmuo prekybos centro prieigose talžė šunį. Pasak jo, pareigūnai atvyko po maždaug 90 minučių ir nenorėjo imtis jokių veiksmų. Galiausiai, Artūras juos įtikino bent prevenciškai pasikalbėti su žmogumi, viešai smurtavusiu prieš gyvūną. Vyras taip pat sako žinantis rekordinį nutikimą, kai į vagystės atvejį parduotuvėje policijos patrulis atvyko po 4 valandų.
Kiek iš tiesų yra reaguojančių ekipažų?
Artūras pasakoja iš savo pažįstamų žinantis, jog Vilniuje į įvykius per parą reaguoja nuo 7 iki 10 ekipažų. „Visi mato, kad daug naujų autobusiukų važinėja, bet realiai Vilniuje reaguoja nuo 7 iki 10 ekipažų per visą parą visam miestui, kuriame gyvena daugiau nei pusė milijono žmonių. Įsivaizduokit, koks yra reagavimas“, – pastebėjo vyras.
Policijos departamentas savo veiklos ataskaitoje nurodo, kad, pavyzdžiui, 2023 m. birželį vidutiniškai per parą šalyje dirbo 523 ekipažai, gegužę – 530 ir panašiai. Detalūs skaičiai pamečiui matomi grafike.
Tačiau Artūras pasakoja, jog į bendrą ekipažų skaičių priskaičiuojami visi įmanomi ekipažai, net ir tie, kurie savo esme neskirti reagavimui į įvykius. Tą patvirtino ir Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas R. Matonis. Jo teigimu, statistikoje nurodomi visi ekipažai, nes jie realiai visi galėtų reaguoti į įvykius.
„Į bendrą policijos statistiką, suvestinę reaguojančių ekipažų įeina du ekipažų tipai. Tai reagavimo padaliniai ir veiklos padaliniai. Paprastam žmogui atskirti neįmanoma. Bet vieni paklūsta labiau komisariatui ir užsiima veiklos tęstinumu. Jiems reikia kažką apklausti, patikrinti, jie važinėja savo komisariato tyrimų poreikiams patenkinti, važinėja savo reikalais. Bet jų gatvėje yra daug. Tai jeigu šiandien Vilniuje turime 22 ekipažus gatvėje, tai iš veiklos padalinių bus koks 17. Reagavimo ekipažai užsiima būtent reagavimu į pranešimus pagal kategorijas“, – sakė vyras.
Pasak vyriškio, jeigu dar prireikia pareigūnų saugoti mitingams ar piketams, tai, atitinkamai, dar labiau trūksta pareigūnų, kurie reaguotų į įvykius. Kelių policija prie reagavimo padalinių nėra priskiriama.
„Su šita statistika yra labai žaidžiama. Jūs matote paros ekipažų skaičių, bet gali būti, kad ekipažas realiai buvo mokymuose, o priskiriamas prie reagavimo, turi įjungtą raciją ir eina kaip ekipažas. Nors realiai jis nieko nedengia. Po to yra veiklos padaliniai, jie turėtų dirbti su medžiagom, nagrinėti, prevencija užsiimti, užkardymu ir taip toliau, bet kadangi trūksta reagavimo padalinių ir norima parodyti gražesnį ekipažų skaičių, tai labai naudojamasi šia kortele, kiek padidėjo tų ekipažų skaičius. Tie ekipažai, kurie išvažiuoja į teritorijas, yra įtraukiami į bendrą skaičių. Pavyzdžiui, jie turi iš žmogaus gavę pareiškimą, yra ikiteisminis, kitur gal reikia patikslinti aplinkybes. Jie gauna pavedimus, važiuoja ir dirba teritorijose. Jie išvažiuoja, dirba, bet yra priskiriami prie tų reaguojančių ekipažų. Žmonės keikiasi, sako: aš priiminėju pareiškimą arba apklausinėju liudytoją ir vos ne turiu važiuoti“, – pasakojo Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė R. Katinienė.
Nori įgyvendinti policijos reformą, bet kuo ji padės
Nors šiuo metu viena didžiausių problemų yra pareigūnų trūkumas, tarp jų ir reagavimo į nusikaltimus padaliniuose, bet policijos generalinis komisaras R. Požėla ir vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė į Seimą atnešė reformą, kuria policijos struktūra yra optimizuojama iš 10-ies apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padarant 5 apygardas pagal tai organizuojant policijos darbą.
Pagrindiniu reformos motyvu buvo siekis išvengti pareigūnų darbo krūvio netolygumų, pašalinti perteklines valdymo grandis ir panašiai, bet politikai, taip pat ir iš valdančiosios daugumos, pastebi, kad reforma visiškai nėra sprendžiama pareigūnų stokos problema, ir baiminasi, jog regionuose gyventojai nė nepamatys policininko uniforma apsirengusio asmens.
Konservatorius Andrius Vyšniauskas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto sako bandantis suprati generalinio komisaro R. Požėlos argumentus reformai, bet išeina sunkiai. Dėl šios priežasties komitetas nutarė atskirti policijos reformą nuo kitų įstatymo pataisų ir padėti ją į šoną. Tai reiškia, kad R. Požėlos ir A. Bilotaitės reforma žlunga.
„Ar iš tikrųjų dešimties vyriausiųjų komisariatų egzistavimas šiandien yra pagrindinė policijos problema? Mes iš Seimo pusės matom problemą, kad yra didelis policijos trūkumas gatvėse, kaimeliuose, miesteliuose. Šiuo metu policijos sistemai iki pilnos komplektacijos trūksta apie 1500 pareigūnų. Taip pat matome, kad yra ir kokybės problemų, nes ateinantys nauji pareigūnai neturi išsilavinimo. Jie baigia arba kursus, arba profesinio rengimo centrą ir tai, tiesą pasakius, truputį stebina, nes visi tikriausiai įsivaizduojam, kad policijos pareigūnas turėtų turėti bent jau koleginį išsilavinimą. Tačiau koleginių studijų nėra, čia Vyriausybė turi tam tikrus žingsnius atlikti, kaip tą pataisyti, ir tikimės, kad iki metų galo turėsime sprendimus“, – portalui tv3.lt pasakojo A. Vyšniauskas.
„Tai policininkų trūksta, o šita reforma, to neslepia nė Policijos departamentas, niekaip nepadidins pareigūnų skaičiaus. O kai kalbam apie tam tikras pareigūnų kategorijas vadovaujančiose pareigose, jų net ir sumažės. Mano vertinimu, tai nėra gerai. Mes turime kalbėti apie priemones ir reformas, kurios didintų pareigūnų kiekį, didintų pareigūnų skaičių on the ground“, – aiškino konservatorius.
Pasak A. Vyšniausko, Policijos departamentas žengė kai kuriuos žingsnius, kad padidintų pareigūnų buvimą kaimiškose vietovėse. Pavyzdžiui, kaimiškose seniūnijose atidaromi policijos kabinetai, į kuriuos tam tikru grafiku atvyks policijos pareigūnai ar komisarai. Su jais gyventojai galės pasitarti jiems rūpimais klausimais, kai situacijos yra susijusios su nusikalstamumu, bet ne tokios skubios, kad reiktų skambinti pagalbos numeriu 112.
Realiai, šitaip policija naikina senų reformų spragas, kai buvo panaikinti apylinkių įgaliotiniai. „Ratas apsisuko, visi mato, kad policijos buvimas kaimuose yra svarbus ir mes pamažu grįžtame į tą pačią situaciją“, – pažymėjo politikas.
Buvusių reformų klaidos taisomos ir labiau specializuojant bendruomenės pareigūnus, kad jie turėtų daugiau kompetencijų dirbti su vaikais, nepilnamečiais narkotikų bylose. Iš esmės jie keičia kadaise panaikintus nepilnamečių reikalų inspektorius.
Pasak A. Vyšniausko, jam taip pat didžiulį nerimą kelia kriminalinės policijos likimas regionuose. „Neliekant Marijampolėje, Alytuje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje tų mažųjų apskričių komisariatų, reiškia, kad ir kriminalinės policijos tose vietovėse neliks. Realiai jos valdymas persikelia į didžiuosius miestus. Policijos generalinis komisaras sako, kad darbo vietos lieka, visi pareigūnai lieka ir dirba savo mieste. Keleriems metams – taip. Bet visi žinome, kaip nutinka. Sudaromos geresnės sąlygos dirbti Kaune, nustatomas didesnis atlyginimas, kažkoks priedas ir iš daugybės šioje valstybėje vykusių optimizacijų matyti, kad sistema nudreifuoja į didžiuosius miestus“, – aiškino politikas.
Anot politiko, kai tik koks nors kriminalistas regione išeis į pensiją ir atsiras laisva darbo vieta, tai Kaune sėdintis viršininkas rinksis iš dviejų variantų – ar priimti naują žmogų Marijampolėje, ar Kaune. „Bet kuris vadovas priims Kaune, nes tas žmogus bus šalia tavęs, lengviau pasitarti, mažiau važinėjimo ir taip toliau“, – sako A. Vyšniauskas.
