Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje trečiadienį pristatyta Seimo kontrolierių ataskaita dėl migrantų žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo laikino apgyvendinimo vietose.
„Vertinimai mūsų ataskaitos buvo pakankamai audringi, bet ką padarysi. Mes dirbame savo darbą“, – kalbėjo Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas.
Pažeidžiami asmenys nustatomi „iš akies“
Pasak A. Normanto, pažeidžiami asmenys migrantų gretose buvo nustatomi „iš akies“.
„Nustatyti, ar tiems asmenims reikia specialių poreikių, ypač, kai asmenys yra patyrę smurtą, priklauso tam tikroms socialinėms grupėms, mūsų požiūriu, šito tikrai nepakanka“, – kalbėjo A. Normantas.
Kontrolierius akcentavo, kad pasienyje, įleidžiant arba atstumiant asmenimis, itin svarbus aspektas yra būtent pažeidžiamumas.
„Atsiranda tas humanitarinis, žmogiškasis suvokimas“, – sakė A. Normantas.
Siūlo pasitelkti teisės studentus
Kontrolierius akcentavo ir teisinės pagalbos suteikimo problemą tiems migrantams, kurie jau pateko į šalies teritoriją, bei vertėjų trūkumą.
„Kaip matome, <...> [situacija] keičiasi, bet to tikrai nepakanka. Iš tų skundų ir informacijos, kuri mus pasiekia, asmenys nežino apie savo statusą“, – pasakojo A. Normantas.
Kontrolierius pažymėjo, kad migrantų apgyvendinimo vietose neužtikrinamas kokybiškas sveikatos paslaugų suteikimas, pakankamas maitinimas.
Jis svarstė, kad suteikiant teisinę pagalbą migrantams, galėjo būti pasitelkta Vilniaus universiteto Teisės klinika, kur studentai teikia nemokamą pagalbą.
Kaip teigė A. Normantas, kontrolieriai prašė Vyriausybės įtraukti juos į diskusijas ir sprendimo priėmimo procesą, tačiau trūko komunikacijos. Jo teigimu, buvo gautas atsakymas iš Vidaus reikalų ministerijos, kad yra sudaryta sutartis su „Caritu“ ir „viskas yra tvarkoje“.
Planuoja naujus vizitus
Kontrolierius teigė, kad iki lapkričio 7 d. įvairios institucijos, kurioms teikta ataskaita, turi informuoti, kaip sekasi pašalinti nustatytus trūkumus migrantų apgyvendinimo vietose.
A. Normantas tvirtino, kad tai ypač svarbu kontrolieriams, nes tuomet jie galės organizuoti naujus vizitus į migrantų apgyvendinimo vietas ir nustatyti, kokios yra labiausiai pažeidžiamos vietos.
„Laukiam reakcijos į mūsų pateiktas rekomendacijas“, – sakė A. Normantas.
Jis atskleidė, kad Seimo kontrolieriai pasirengę aplankyti ir nuolatines migrantų apgyvendinimo vietas.
„Mes planuojame aplankyti, pasižiūrėti ir reaguosime“, – teigė A. Normantas.
Sulaukia naujų migrantų skundų
Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius teigė, kad iki šiol sulaukiama pranešimų apie problemas užsieniečių sulaikymo vietose ir laukiama atsakymų, ar kontrolierių išryškintos problemos yra sprendžiamos.
„Kreipimaisi yra labai nedetalūs, o skamba „padėkite“ arba „spręskite problemas“. Jie daugiausiai susiję su dabar egzistuojančiomis įstatymo pataisomis – su sulaikymu arba sąlygomis prilygstančiomis sulaikymui, keliamos pažeidžiamumo problemos. Jas visas nagrinėsime vietoje, kai matysime, kokie pokyčiai yra daromi po mūsų ataskaitos.
<...> Pripažinsiu, kad daugiausiai yra iš Kybartų. <...> Tai yra smurto klausimai, skundžiasi LGBT kai kurie asmenys. <...> Kitas keliamas klausimas – maitinimas, <...> socialinių grupių diferenciacija, tai etniškumo klausimai. Tokios problemos įvardijamos“, – pasakojo V. Valentinavičius.
V. Valentinavičiaus tvirtinimu, ataskaita pateikta ir tarptautinėms institucijoms, tarp jų Lietuvai į pagalbą atvykusiai ES pasienio agentūrai „Frontex“, Europos Žmogaus Teisių Teismui, ES Žmogaus teisių komisarei.
Kėlė klausimų dėl išmokų migrantams
Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Dainius Kepenis teigė, kad po apsilankymo Kybartuose ir pokalbių su ten gyvenančiais žmonėmis, jam iškilo klausimas dėl migrantams žadamos 300 eurų išmokos, jei jie sutinka grįžti į gimtinę.
„Besikalbant su žmonėmis, paaiškėjo, kad jie niekaip negali nei prisiskambint telefonu, kuris ten kabo, nei gauna atsakymų iš tarnybų. Savaitė praėjo, paaiškėjo, kad tas reikalas pajudėjo. Ar tikrai Seimo nariams reikia važinėti į tuos centrus, kad pajudėtų? Kieno rankose šis klausimas yra? Kodėl jis stringa? Atrodo, kad žymiai pigiau juos išsiųsti nei samdyti jiems namelius“, – kalbėjo D. Kepenis.
„Ne Seimo nariai turi važiuoti į kiekvieną vietą, bet, aš įsivaizduoju, taip vykdant parlamentinę kontrolę, buvo komitetas nuvažiavęs susipažinti su ta vieta, kur buvo perkelti [migrantai]. Kartais reikia savo akimis pamatyti, kokia yra situacija“, – teigė A. Normantas.
Jis pabrėžė, kad kontrolierius nesprendžia dėl 300 eurų išmokos, tačiau prižiūri, kad būtų užtikrinamos žmogaus teisės.
„Šiuo atveju, turi dirbti tos institucijos, kurios yra už tai atsakingos“, – teigė A. Normantas.
