iš nieko. Privedė tėvo žiaurus elgesys su vaikais dar nuo vaikystės. O vaikų širdyse augo pyktis. Niekas jų neapgynė, nes visi kentėjo iki begalybės, juk nesiguosi kiekvienam iš eilės su nuostata, "o ką žmonės pasakys, kas patikės". Buvo pastovi dvasine, moraline ir fizinė kančia. Kuri jau pasibaigė.

Augini ir nežinai. Kaip jie turės gyventi.

vaikinus, kurie buvo žiauriai auginami monstro tėvo. Jis jų nemylėjo, nemylėjo nei dukros, nei visos šeimos.Gal jis psichinis ligonis ir nepakaltinamas. Jokio pavyzdžio vaikams. Tai "kažkas " ir mirė. Ar tas, ar kitas. Ir tai įvyko. Ten visiems reikia stiprybės po tokio baisaus gyvenimo. Ir baigties.

Jeigu vaikai gali nužudyti savo Tėvą ,anie gali tada nužudyti bent ka !!!Apsaugok viešpatie tokiu vaiku!

Du zudikai nevykeliai norejo cia ir dabar viska paveldet ir tiek.