Vienas po kito į prezidentūrą žingsniuojantys opozicinių partijų lyderiai, skirtingai nei palaiminimo siekiantys ministrai, atrodo atsipūtę: prarasti jiems nėra ko, postais kol kas nekvepia, užtat pademonstruoti vienybę su šalies vadovu jiems naudinga. Juo labiau, kad prezidentas, panašu, neketina lengva ranka patvirtinti būsimos Vyriausybės sudėties.
Štai ir ketvirtadienį Saulius Skvernelis net du kartus važiavo pas Nausėdą, tačiau pokalbiai baigėsi be apčiuopiamo rezultato. O savaitgalį šalies vadovas pasisakė neišgirdęs įtikinančio atsakymo, kodėl reikėtų keisti susisiekimo ministrą Roką Masiulį.
„Ir Karoblis, ir Masiulis – ir mūsų partijos akimis tai yra pageidautini ministrai. Atrodo, tai sutampa su prezidento pozicija", – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.
Apie tai Gentvilas kalba jau po maždaug valandą trukusio susitikimo su Nausėda. Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis antrina, kad yra ir ministrų, kurių valdantieji nesiruošia keisti, nors to norėtų ir opozicija, ir, neoficialiomis žiniomis, Nausėda:
„Vienas iš tokių – ponas Veryga. Reikia kalbėti ne apie jo populiarumą ar kenkimą valdančiajai daugumai, bet apie jo nuveiktus darbus, kurie nuveiktais nelabai gali vadintis.“
Ir, jei prieš keletą dienų Nausėda buvo prabilęs apie tai, kad su valstiečiais neranda sutarimo dėl vieno ministro, dabar prezidentūra jau kalba apie keletą personalijų.
„Po susitikimų su ministrais, manau, ministrų, dėl kurių gali kilti problemų – jų gali ir padaugėti", – teigė patarėjas Povilas Mačiulis.
Susitikimus su kandidatais Nausėda pradės jau netrukus. Antradienį pokalbio pakviestas socialdarbiečių pretendentas į žemės ūkio ministrus Andrius Palionis, trečiadienį – minėtasis Veryga. Tuo metu Nausėda su opoziciniais konservatoriais, liberalais ir socialdemokratais aptarė ir planą B – kas būtų, jei stabilios Vyriausybės taip ir nepavyktų suformuoti.
„Ir mažumos Vyriausybės scenarijus, taip pat buvo kalbėta ir apie galimus išankstinius rinkimus. Kol kas mažai tikėtini, bet, žinot, politikoje visko būna", – tęsė patarėjas.
„Mažumos Vyriausybė – labai realus scenarijus. Supraskime, kad pasirašytas susitarimas keturių partijų, formalią daugumą, 76, jie turi. Bet ar šita formali dauguma išliks po mėnesio?“, – šnekėjo E. Gentvilas.
„Tikiuosi, kad tai neįvyks, nes tikiu, jog atsakomybę už visą kadenciją turi prisiimti tie, kas gavo pasitikėjimą 2016 m. Tačiau, kalbant apie daugumą ar mažumą, tik laiko klausimas, kada valdantieji neturės aritmetinės daugumos dėl aibės priežasčių: tiek dėl vidinių rietenų, tiek dėl politinio turizmo, kuris suaktyvės artėjant 2020 m. Seimo rinkimams", – savo poziciją aiškino socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas.
O į „politinių turistų“, kaip juos vadina Paluckas, gretas, gali įsilieti net ir pats Skvernelis, jei prieš rinkimus sugalvos atsiriboti nuo „valstiečių“ ir kurti savo judėjimą. Aštrėjant nesutarimams tarp jo ir Karbauskio netyla kalbos, kad tai gali būti realus scenarijus, įvelsiantis dar daugiau painiavos. Gabrielius Landsbergis tikina: jeigu prireiktų mažumos Vyriausybės, konservatoriai reikalautų pirmalaikių rinkimų:
„Mažumos Vyriausybė beveik pusantrų metų – neįsivaizduoju, kaip galėtų funkcionuoti Lietuvoje. Reiškia, galėtų būti sutarimas: mes stabilizuojame padėtį, bet nedelsiant einam į naujus rinkimus.“
Saulius Skvernelis dar praeitą savaitę tikino, kad susitarti dėl ministrų su Nausėda dar turi beveik dvi savaites ir dievagojosi, kad trukdžiai randasi ne dėl pavardžių, o dėl teisinių neaiškumų, kuriuo būdu geriau tvirtinti Vyriausybę. Tačiau tokiu paaiškinimu mažai kas tiki: akivaizdu, kad nesutariama dėl dalies ministrų ateities.
„Be jokios abejonės, yra pavardžių klausimas. Po naujos koalicijos sutarties reikia keisti ministrus, kurie galėtų visiškai ramiai pabaigti darbą, pradėtą 2016 m. Dabar tokia keista situacija, kai turi daryti veiksmą, kuris pozityvaus rezultato sukurti negali. Tai savaime makabriška", – kalbėjo politologė Rima Urbonaitė.
Kaip aiškina politologai, dabar ir Nausėda, ir Skvernelis, ir Karbauskis savotiškai matuojasi jėgas ir nenori pasirodyti lengvai įveikiami. Nausėda – tam, kad kadencijos pradžioje pasirodytų stipriu politiku, o valdantieji – kad neatrodytų iš rankų paleidę valdžią. Visgi ekspertai mano, kad apie mažumos Vyriausybę kalbėti dar ankstoka: visoms pusėms parankiau rasti sutarimą, o ne sukelti chaosą.
