„Ukrainiečių užimtumas Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, gana aukštas – 62 proc. karo pabėgėlių dirba. Tam yra kelios priežastys: Lietuvoje galima susikalbėti rusiškai; antra, kad registracijos centruose, kur buvo didžiausias srautas karo pabėgėlių iš Ukrainos, buvo pateikiamos visapusiškos kompleksinės paslaugos – nuo registracijos iki darželių. Be to apsigyvenę šeimose ukrainiečiai daugeliu atvejų iš šeimų gavo ir nemokamą palydėjimo paslaugą per Lietuvos teisinės sistemos, įdarbinimo, sveikatos sistemos labirintus“, – pranešime teigė Eitvydas Bingelis.
Tuo metu tarp pagrindinių ukrainiečių poreikių išskiriamas finansinis saugumas (62 proc.), lietuvių kalbos kursai (43 proc.), įdarbinimas (36 proc.). Kalbų kursų poreikis išaugo nuo 8 proc. iki 43 proc. Šiuo metu apie 12 proc. ukrainiečių nurodo, kad jų lietuvių kalbos kalbėjimo įgūdžiai yra labai geri, o 47 proc. nurodo kad žinių trūksta.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis taip pat auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į valstybės biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, tai yra 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Savo ruožtu Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad 2022 m. deklaravusių pajamas ukrainiečių buvo beveik 2 tūkst., o 2023 m. šis skaičiaus jau siekia daugiau nei 3 tūkst. – 3253. Populiariausios sritys dirbant savarankiškai –transportas, grožio sritis, kurjerių veikla. Pernai gauta beveik 900 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio.
Atemė nuo lietuvių darbus ,taiką ,ramybę
Gaila kad Josefui 1932 ais nepawyko igyvendinti savo sumanymų ,
butu isgelbejes pasaulį
