Kaltinamoji paaiškinoė, kad yra 63 metų amžiaus, neįgudusi išmaniųjų technologijų naudotoja, todėl galimai telefone netyčia nusispaudė mygtukas, dėl ko ir buvo paviešinta ieškovės paskelbta nuotrauka.
Ji teigė nuotraukos netalpinusi tyčia. Be to, ieškovė nesikreipė į ją su prašymu pašalinti paviešintą nuotrauką, todėl apie įvykį 63 metų moteris sužinojo tik gavusi ieškinį. Anot jos, nuotraukoje nėra nieko, kas galėtų pažeisti asmens garbę ir orumą arba bloginti jo reputaciją.
Savo ieškinyje ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovė Jolanta K. paviešindama jos nuotrauką socialiniame tinkle „Facebook“ be ieškovės sutikimo pažeidė teisę į atvaizdą ir privatumą. Iš moters prašyta priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Sužinojo iš kitų asmenų
Ieškovė pasakojo, kad iš trečiųjų asmenų sužinojo, jog socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas, kurio paskyra pavadinta „J. K.“, pasidalino nuotrauka, kurioje matoma ji ir vaikas.
Moteris nežino, kaip nuotrauka pateko į atsakovės žinią. Taip pat ji nežino ir kokiu pagrindu atsakovė be ieškovės sutikimo patalpino atvaizdą viešojoje erdvėje.
Anot nukentėjusiosios, atsakovė tiesioginiais tyčiniais veiksmais atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeista ieškovų teisė į atvaizdą.
Jei asmuo nepilnametis, tai tėvai sprendžia dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą. Atsakovė tyčia pasidalino skaidre, kurioje matomi ieškovai. Atvaizdas buvo paviešintas neapibrėžtam asmenų ratui.
Anot jos, „Facebook“ platformos kontaktų „draugų“ skiltyje esantys asmenys net 24 val. nuo atvaizdo paviešinimo turėjo galimybę matyti ieškovės ir jos vaiko atvaizdą bei galimai darytis skaitmenines atvaizdo kopijas.
Dėl prašomų 500 eurų moteris pasakojo, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei emocinę depresiją, kuri lėmė sielvartą, stresą ir papildomą rūpestį.
Pridūrė, kad ji pati intensyviai nuotraukos internete neviešino. Tad atsakovės veiksmai lėmė neteisėtą skleidimą viešojoje erdvėje neapibrėžtam asmenų ratui, dėl ko kilo itin daug išgyvenimo.
Dėl atsakovės veiksmų buvo pažeistos ieškovų teisės į atvaizdą vientisumas. Atsakovė socialiniame tinkle turi 91 kontaktą („draugą“), įrašas atsakovės paskyroje jau 26 savaitės ir gali būti peržiūrimas bet kurio asmens.
Gynėsi, kad netyčia
Atsakovė Jolanta K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsiliepimą grindė tuo, kad ieškovė ir atsakovė „Facebook‘e“ neturi kontaktų (nėra „draugai“).
Anot jos, „Facebook“ turi privatumo nustatymus, o kiekvienas socialinio tinklo vartotojas gali savarankiškai pasirinkti ir nustatyti, ar įrašai (tame tarpe ir istorijos) yra matomi visiems socialinio tinklo vartotojams be išimties, ar matomi tik asmenims, priklausantiems draugų kategorijai.
Įrašu, kuriam taikomi naudotojo nustatyti privatumo nustatymai, negali pasidalinti tretieji asmenys. Ieškovė pati, būdama neapdairi, neatsargi ir nerūpestinga, patalpino socialiniame tinkle „Facebook“ įrašą, kuris buvo viešas.
Kaltinamoji pabrėžė, kad pati ieškovė pasirinko tokiu būdu paviešinti savo ir savo nepilnamečio vaiko nuotrauką. Jokiu kitu būdu nuotrauka pas atsakovę įrašuose negalėjo atsidurti.
Abi patirs nuostolių
Teismas nusprendė ieškovės reikalavimus tenkinti iš dalies. Buvo pripažinta, kad Jolanta K. asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje be ieškovės sutikimo paviešinusi nuotrauką, kurioje matyti ieškovė ir jos vaikas, pažeidė teisę į atvaizdą.
Tačiau 500 eurų nuspręsta nepriteisti. Tačiau abi jos turės patuštinti pinigines. Kaltinamoji buvo įpareigota sumokėti 1011 eurų bylinėjimosi išlaidų. O ieškovė – 108 eurus už antrinę teisinę pagalbą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
