Lygiai prieš dvejus metus Ingrida Šimonytė ir visas ministrų kabinetas davė priesaikas ir suformavo 18-ąją Vyriausybę.
„Aš įsipareigoju dirbti geriausiai, kaip sugebu, padarysime viską, jog po 4 metų niekas negalėtų pasakyti, jog tai buvo 4 prarasti Lietuvos gyvenimo metai. Ačiū“, – prieš dvejus metus prisiekė premjerė Ingrida Šimonytė.
Nors metai dar praėjo tik dveji, bet įvykių ir krizių per juos Vyriausybei teko tiek, kad jau net pasigirdo juokeliai, jog konservatorių tokia dalia – valdžioje būti tik krizių metu. Vyriausybė iš karto pradėjo rengti vakarinius posėdžius, rinkdavosi net ir savaitgaliais.
Iš pradžių buvo pandemija ir žmonių protestai, vėliau kilo Lukašenkos pasiųstų migrantų krizė. Tuomet vienas po kito kilo skandalai dėl vadinamosios vertybinės politikos – santykių su Kinija, baltarusiškų trąšų ir Kaliningrado tranzito. O šiemet – kilo plataus masto karas Ukrainoje ir smogė ir energetikos kainų krizė. Ką jau kalbėti apie vieną didžiausių infliacijų Europoje.
Gyventojai turi skirtingas nuomones, paklausti ar sėkmingai Vyriausybė darbuojasi.
„Aš pati neseniai grįžau iš Norvegijos, Lietuvoje nenoriu būti. — Kodėl? — Čia baisu. Kainos, viskas. Baisu“, – teigia panevėžietė.
„Piktina galbūt nelygybė, kažkas gauna 12 tūkst., o kažkas 300 pensiją. Ta atskirtis labai didelė jaučiasi“, – sako gyventojas.
„Dėl visko, dėl medicinos, prieiti negali 3-4 mėnesiai, pensijų mažokai, labai brangu viskas, vardinti ir vardinti gali, ir elektra, ir komunaliniai, gali vardinti ir vardinti“, – sako kitas.
„Kaip vertinate Vyriausybės darbą, 2 metus jau dirba? — Labai gerai. — Kas gero? — Viskas gerai, geriausia, kas galėjo atsitikti Lietuvai“, – sako kaunietis.
Valdantieji tikina su krizėmis susitvarkę
O patys valdantieji giriasi, kad Vyriausybė su visomis krizėmis tvarkėsi gerai, jas suvaldė.
„Lietuva, nepaisant tokių sudėtingų metų, eina toliau ir įveikia visas kliūtis, Lietuvos verslas ir Lietuvos žmonės įveikia kliūtis“, – sako Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Įsivaizduokime, kad krizė ant krizės Lietuvoje ir aplink Lietuvą ir dirbti tokiomis sąlygomis yra labai sudėtinga. Tai ta Vyriausybė stuburą turi, aš labai dėl to džiaugiuosi, labai džiaugiuosi Šimonytės laikysena“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Vienu nemėgstamiausių politikų šalyje tapęs Andrius Kubilius, nepailsdamas kartoja, kad ši Vyriausybė yra geriausia, kas galėjo Lietuvai nutikti per 32 Nepriklausomybės metus.
„Kas kitas, jeigu ne patys sau uodegą pakels“, – į pasisakymą sureagavo buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Na, ponas Kubilius yra tikrai patyręs propagandistas ir jis privalo tai daryti“, – sako socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Anot opozicijos, krizių valdymas buvo chaotiškas – dažniau bėgta joms iš paskos, nei pasirengta atremti būsimus iššūkius. Ypač vykdant vadinamąją vertybinę politiką – Vyriausybė darė žingsnius, bet nesugebėdavo numatyti galimų pasekmių.
„Pandemijos valdymas buvo visiškas chaosas, kada mes girdėdavome kas dvi dienas prieštaringą informaciją, tai darysim taip, tai paskui nedarysim, ne taip supratot, komunikacijos klaida. <...> Ta pati migracijos krizė, kur buvo visiška nekompetencija, antiįstatymiški sprendimai pavėluoti, tiesiog matėm visišką chaosą su jų apgyvendinimu, pagalbos teikimu, tai jeigu ne savivaldybės, tai būtų kolapsas ištikęs valstybę“, – Vyriausybės darbą vertina S. Skvernelis.
„Jeigu kalbėti apie konkrečius dalykus, pvz. energetikos krizę, kuri prasidėjo net ne šiais, o praėjusiais metais, opozicija ne kartą įspėjo, pateikė tarptautinę praktiką, kaip buvo sprendžiami tie dalykai, panašu, kad Vyriausybė labai silpnai ir lėtai mokosi, labai lėtai daro išvadas, kabinetas kompetencijų prasme yra nesubalansuotas“, – sako G. Paluckas.
O buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sako nustebęs, kad finansų ekspertė Šimonytė nesugebėjo suvaldyti ir biudžeto iššūkių. Kritika atskriejo ir iš Europos Komisijos.
„Šiandien neturiu atsakymo kodėl Šimonytė, kaip premjerė elgiasi labai neatsakingai su viešųjų finansų valdy,mu. Jau ir EK nurodė, kad mes kaip Lietuva sparčiausiai didiname nacionalinio biudžeto išlaidas, lyginant su mūsų pajamų augimu“, – teigė jis,
Bet laisvietis V. Mitalas sako, kad yra ir pozityvo: „Vyriausybė su savo dideliais darbais, sakykime, valstybės tarnybos reforma, dar tik pradėta svarstyti parlamente, kalbant apie mokesčius, mes matysime kokie dalykai yra padaromi, švietimo transformacija vyksta, bet vyksta gana tokiu atsargiu mastu kol kas“.
Tačiau dar nė viena įgyvendinta reforma, pasidžiaugti valdantieji negali – viskas dar tik svarstoma, diskutuojama ar planuojama. Mokesčių reforma apskritai atidėta į šalį.
„Lietuvoje mes turime per menką politinių partijų potencialą ateiti į pirmąjį kadencijos posėdį turint ne tik idėjas, eilutę rinkimų programoje, bet turint ir projektus“, – teigia E. Gentvilas.
Vyriausybės darbą įvertino ekspertai
Ekonomistai sako, kad šalies ekonomika laikosi kol kas gerai. Tik klausimas kiek tai Vyriausybės nuopelnas.
„Labai sunku būtų pasakyti kokia dalis to yra Vyriausybės šios, ar praėjusios nuopelnas, bet akivaizdu, kad buvo priimta daug sprendimų, kurie ir amortizavo infliaciją ir didino mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią, ir nukreipta daug papildomų lėšų į energijos infrastruktūros investicijas“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Bus daug kas nepasiekta, kas buvo žadėta 20 metų pabaigoje su Vyriausybės programa – mokesčių, lengvatų peržiūra, gyvulių ūkio mažinimas, daug tokių darbų, kurie ilgalaikės strategijos dalys, jos yra arba vėluojančios, arba gali būti, kad jos ir nebus padarytos“, – teigia ekonomistas Tadas Povilauskas.
Vis tik visuomenės apklausos rodo, kad Vyriausybės veiklą neigiamai vertina daugiau nei 60 procentų gyventojų. Ir tik kiek daugiau nei 30 procentų mano, kad ministrų kabinetas dirba gerai.
„Šita Vyriausybė yra labai gera Vyriausybė, bet geroms Vyriausybėms tenka priimti kartais labai skausmingus sprendimus. Dar dveji metai ir bus labai sunku laimėti kitus rinkimus“, – sako politologas, buvęs A. Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius.
„Tėvynės sąjunga dažniausiai 2 kadencijas būna opozicijoje, taip jau rodo istorija, tai šiuo požiūriu manau, kad jinai 24 metais turėtų eiti į opoziciją“, – teigia politologas V. Dumbliauskas.
Nauji Seimo rinkimai vyks 2024-aisiais, tačiau jau kitais metais partijos savo populiarumą pasitikrins savivaldos rinkimuose.
