Už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 70 Seimo narių, prieš – 58. Per pietų pertrauką įstatymą apsvarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o vakariniame posėdyje numatytas galutinis priėmimas.
Darbotvarkėje numatyta priimti galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo, kuris rinkimų barjerą partijoms mažina nuo 5 proc. iki 3 proc., o koalicijoms – nuo 7 iki 5 procentų.
Iš pradžių Seimas balsavo, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti nepriimtu. Nusprendus įstatymą svarstyti iš naujo, priėmimo metu būtų sprendžiama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų – tam reikia, kad už įstatymą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Prezidentas anksčiau pasisakė už mažesnę kartelę
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sakė, kad įstatymu buvo siekiama priimti platesnį atstovavimą Seime, tačiau toks sprendimas padidintų kiekybę, o ne kokybę.
Anot P. Mačiulio, prezidento nuomone, įstatymas paskatintų parlamentą susiskaldyti į smulkias frakcijas. P. Mačiulio teigimu, kartelė būtų mažesnė nei savivaldybių rinkimuose, o tai iškreiptų Seimo, kaip tautos atstovybės, konstitucinę sampratą.
„Prezidento nuomone, metų terminas yra toks, per kurį žaidimo taisyklės nebūtų keičiamas“, – taip P. Mačiulis reagavo į tai, kad kartelė keičiama likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų.
Konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, kad sumaišties galėjo įnešti tai, kad G. Nausėda pirmiausia palankiai žiūrėjo į mažesnę kartelę.
„Prezidentas yra pasakęs, kad mažinimas iki 4 ir 6 procentų būtų maksimaliai galimas, tam yra bent keletas argumentų“, – pažymėjo P. Mačiulis.
Prezidento patarėjas teigė, kad tokio kartelės mažinimo, jei jis galiotų ne artėjantiems, bet 2024 m. Seimo rinkimams, G. Nausėda greičiausiai nevetuotų.
Konservatorius Jurgis Razmas pastebėjo, kad veto oponentai bedė pirštus į Europos Tarybos rezoliuciją.
„Mano žiniomis Lietuva nėra [dėl to] sulaukusi priekaištų . Seimo kartelė nėra išsivysčiusios demokratijos būtinas atributas“, – iš Seimo tribūnos sakė P. Mačiulis.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis nuogąstavo, kad nuleista kartelė leis į parlamentą patekti radikalioms jėgoms.
„Įsileidžiam Trojos arklius į savo laisvės gynimo tvirtovę“, – tvirtino Ž. Pavilionis.
P. Mačiulis pastebėjo, kad jei kartelė būtų buvusi priimta anksčiau, pavyzdžiui, 2008 m. į Seimą būtų patekęs Algirdo Paleckio socialistinis „Frontas“.
Jurgis Razma teigė, kad šis klausimas yra socialdarbiečių šantažas valstiečiams.
„Gerbiami valstiečiai <...>, siūlau prisiminti, kad turite laisvą Seimo nario mandatą“, – į oponentus kreipėsi konservatorius.
M. Majauskas pastebėjo, kad Seimo nariui nekeliami, pavyzdžiui, išsilavinimo barjerai, tad dabartinė kartelė ir taip yra minimali.
„Užtenka būti Greta Karbauskio ir tu jau Seime, tau jau ir automobilis nupirktas“, – Gretos Kildišienės skandalą priminė kitas konservatorius Kęstutis Masiulis.
Liberalas Kęstutis Glaveckas sakė, kad kitas žingsnis po kartelės mažinimas – Seimo narių paskyrimas.
„Mes neturime griauti mūsų rinkimų sistemos. <...> Kartelės mažinimas atvertų kelią radikaliajam populizmui, kuris tik laukia, kada galės įbėgti į vidų“, – kalbėjo K. Glaveckas.
Siekia atmesti veto
Valdantieji siekia prezidento veto atmesti ir priimti grąžintą įstatymą. Seimo rytiniame posėdyje numatyta jį pateikti, per pietų pertrauką įstatymą apsvarstytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o vakariniame posėdyje numatytas priėmimas.
„Kodėl taip galima greitai – nes prezidentas savo dekretu nieko daugiau nepasiūlė, tik nepritarti projektui, todėl mes atskirų diskusijų neturime, tik lieka principinis dalykas, ar lieka įstatymas, koks buvo, ar toks, kokį priėmė Seimas ir ką prezidentas siūlo vetuoti“, – BNS sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.
Pataisas dėl rinkimų kartelės mažinimo Seimas priėmė gruodį, daugiausiai valdančiųjų balsais. Jie laikosi pozicijos, kad nuleidus kartelę Seime bus atstovaujama didesniam rinkėjų skaičiui.
G. Nausėda pataisas vetavo argumentuodamas, kad žemesni rinkimų slenksčiai lemtų didesnį Seimo susiskaldymą į smulkias frakcijas ir mažesnį Vyriausybės stabilumą.
Taip pat prezidentas pažymėjo, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai.
Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.
Prezidentas anksčiau buvo reiškęs paramą siūlymui mažinti kartelę iki 4 ir 6 procentų.
Jeigu bus atmestas prezidento veto socialdemokratai žada kreiptis į Konstitucinį teismą
Socialdemokratai pareiškė, kad inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį teismą, jeigu veto bus atmestas. Konstitucinio teismo bus prašoma išaiškinti, ar rinkimų rezultatus nustatančias taisykles Seimas gali kaitalioti likus mažiau negu metams iki Seimo rinkimų.
„Iš esmės Lietuvoje rinkimų procesas jau prasidėjęs – likę mažiau negu metai iki Seimo rinkimų. Dabar valdantieji bando nustatyti kardinaliai naujas prasidėjusių rinkimų taisykles, kalba yra ne apie šiaip technines ar redakcinio pobūdžio pataisas. Dabar tai daroma painiojant rinkimų sistemas. Juolab, kad ir Europos taryba Venecijos komisijos rekomendacijose siūlo nekaitalioti taisyklių likus mažiau kaip metams iki rinkimų .Todėl ketiname inicijuosime kreipimąsi į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji atmes Prezidento veto“, – sako opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.
J. Sabatauskas klaidinančiais vadina valdančiųjų argumentus remiantis Europos tarybos rekomendacijomis, primindamas, kad rekomendacijos skirtos valstybėms, kur kartelė pernelyg užaukštinta ir siekia dviženklį procentų skaičių, taip pat valstybėms, kuriose yra proporcinė rinkimų sistema. Tai yra, kai rinkimuose dalyvauja tik partijos su savo kandidatų sąrašais. Tuo tarpu Lietuvoje, ir dar trijose šalyse – Vokietijoje, Italijoje, Vengrijoje – yra mišri rinkimų sistema, kai dalis parlamento ir taip išrenkama vienmandatėse apygardose.
„Visose šiose valstybėse egzistuoja 5 procentų patekimo į parlamentus riba ir niekas net nebesvarsto dėl jos mažinimo. Valstiečiai, remdamiesi rezoliucija, nutyli, kad jos rekomendacijos skirtos tokioms valstybėms, kur, pavyzdžiui, tautinių mažumų ar kitų grupių atstovams sudėtinga perkopti, pavyzdžiui, 10 procentų rinkimų kartelę. Šitas valdančiųjų noras žūt būt nuleisti Seimo rinkimų kartelę nuo 5 iki 3 procentų yra ne tik netikslingas, bet žalingas ir klaidinantis“, – sako opozicijos lyderis.
