Tačiau kartu ketinama atsisakyti kai kurių nuostatų, kurios valstybės tarnautojus išskiria iš darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis – šiems taikoms Darbo kodeksas. Neoficialiai kalbama, kad norėta apskritai atsisakyti atskiro valstybės tarnybos teisinio reguliavimo, tačiau tai būtų pernelyg sudėtinga teisine prasme, tad pasirinktas kelias kuo labiau suvienodinti pagal Darbo kodeksą ir Valstybės tarnybos įstatymą dirbančių asmenų padėtį. Tai atsispindi pasiūlymuose naikinti priedo mokėjimą už tarnybos stažą valstybei, taip pat kasmetinių atostogų trukmę prilyginti Darbo kodekse nurodytoms 20 darbo dienų, kaip ir įprastiems darbuotojams (atostogų skiriama daugiau vienišiems tėvams, negalią turintiems darbuotojams).
Nuo 2016-ųjų į valstybės tarnybos pareigybes neįvyko apie 40 proc. konkursų, o į valstybės įstaigos vadovų – apie 55 proc. Bet valdantieji pasirinko, kad keičiantysis faktorius tikriausiai bus investicijos į vadovus, kurie, kaip versle, turės didesnį lankstumą siekti tikslų.
„Siūloma valstybės tarnybos reforma kompleksiškai spręstų tas problemas. Tai yra akcentas į vadovų korpuso stiprinimą, į kompetencijų stiprinimą, į valstybės tarnybos perorientavimą į rezultatus“, - teigė vidaus reikalų viceministrė Sigita Sčajevienė.
Pasak viceministrės, Estijos ir Airijos pavyzdžiai po reformų parodė, kad geresni ir stipresni vadovai iškart prisideda prie efektyvesnio viešojo sektoriaus ir geresnių valstybės paslaugų. Kad atlygio politika įstaigų viduje nebūtų visai palaida bala, valdantieji ketina Vyriausybės nutarimu patvirtinti rekomendacijas įstaigoms, bet įstaigų vadovai iš esmės galės lengviau priimti ir atleisti darbuotojus, didinti darbo užmokestį, jei neprisikviečia darbuotojų į tam tikras pozicijas, nusistatyti, kiek darbuotojų apskritai reikia.
Paklausta, kodėl investuojant į vadovus, neinvestuojama į eilinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimą, viceministrė S. Sčajevienė atsakė apibendrintai: „Nepasakyčiau, kad valstybės tarnybos darbo užmokestis nėra didinamas. Jis nuosekliai didinamas kiekvienais metais per bendrus įstaigos asignavimus. Bet iš principo mūsų tikslas, kad kiekviena įstaiga turėtų atlygio politiką, kur atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais už atliktus darbus“.
Šio reformos rėmuose darbo užmokestis valstybės įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams (tai yra Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, valstybės kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, Konkurencijos tarybos pirmininkui ar panašiai), teisėjams bei politikams, bet šiems tik nuo naujos kadencijos.
Reformos teisės aktų paketų aiškinamajame rašte teigiama, kad kitais metais užmokestis bus didinamas teisėjams, valstybės pareigūnams ir politikams, kuriems prasidės naujos kadencijos, tai yra merams ir panašiai.
2023 metais tam papildomai prireiks 22,73 mln. eurų. 2024 metais, palyginus su metais prieš tai, dar reikės 1,14 mln. eurų, nes bus rinkimai į Seimą, persiformuos Vyriausybė. O 2025 metais papildomas poreikis bus 3,05 mln. eurų. Ši pinigų suma parodo, kad eilinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimas nėra planuojamas, nebent tai darys įstaigų vadovai iš turimų asignavimų.
Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad iš viso pernai buvo daugiau nei 46 tūkst. valstybės tarnautojų, iš jų daugiau kaip pusė buvo karjeros valstybės tarnautojai ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, įstaigų vadovai, likę darbo sutartininkai. Viceministrė S. Sčajevienė mini, kad valstybės tarnautojų kartu su darbo sutartininkais yra 55 tūkst.
Apylinkės teismo teisėjo alga po reformos turėtų siekti apie 3,3 tūkst. „į rankas“, o Konstitucinio Teismo pirmininko – apie 5,2 tūkst. „į rankas“. Valstybės kontrolieriaus – 4,3 tūkst. „į rankas“, o vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus – apie 3 tūkst. „į rankas“.
Seimo pirmininkui ir premjerui darbo užmokestis augtų nuo 2,8 tūkst. iki 5,2 tūkst. „į rankas“, Seimo nariams, kurie neina jokių kitų pareigų, atlyginimas kiltų nuo 2,1 tūkst. iki 3,8 tūkst. „į rankas“.
Ministrų atlyginimas didėtų nuo 2,6 tūkst. iki 4,6 tūkst. „į rankas“.
Tačiau įdomu tai, kad didinant valstybės politikų darbo užmokestį nuo naujos kadencijos, išlaidos parlamentinei veiklai, kurių naudojimas kartais kelia klausimų, neliečiamos. Valdantieji sako, kad tą puikiausiai galės padaryti pats Seimas.
„Tai kiekvienos organizacijos klausimas. Natūralu, kad reikia apie tą klausimą kalbėti. Parlamentinės išlaidos yra kitos išlaidos, kuriomis disponuoja Seimo kanceliarija. Tai turbūt klausimą siūlyčiau užduoti Seimo valdybai arba Seimo kancleriui, kuris yra atsakingas už finansus ir efektyvų išlaidų valdymą“, - sakė viceministrė S. Sčajevienė.
Šiuo metu išlaidoms parlamentinei veiklai kiekvienam Seimo nariui atsiskaitytinai yra skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio per mėnesį. Per sausį, vasarį, kovą ši suma sudarė 3900 eurų. Seimo nariai šias lėšas labai dažnai leidžia automobilių eksploatacijai, bet už šiuos pinigus atsiskaito, o ką perka parlamentarai galima rasti viešai Seimo puslapyje.
Siūlo stiprinti viešąjį sektorių
„Investuok Lietuvoje“ anksčiau dirbęs šios agentūros buvęs vadovas Mantas Katinas sako, kad valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkos Lietuvai verkiant reikia, nes dirbo prie trijų Vyriausybių ir matė didžiulę politikų desperaciją, kai jie bandydavo rasti žmones, gebančius vykdyti pokyčius.
„Nė vienas politikas neatlieka pokyčių šalies mastu. Švietimo reformai atlikti reikia turėti 300-500 žmonių, kurie rūpinasi duomenų analitika, diegia mokymo programas, o mes matome tik fasadą, nematome tų žmonių, kurie arba gali, arba negali atlikti reformos. Mano požiūriu, paskutinių dešimties metų mūsų nesėkmės reformų srityje labai glaudžiai susiję su tuo, kad tiek valstybės tarnyba, tiek viešojo sektoriaus organizacijos nebegali atlikti jokių pokyčių, nes neturi žinių ir neturi žmonių, kurie gali jas atlikti. Tiksliai žinau, kad visos Šiaurės šalys, kurios daug pasiekė, jos tą padarė per stiprias valstybės institucijas“, - sako M. Katinas.
„Mes apgaudinėjame save, jeigu galvojame, kad tokias problemas, kurios mus erzina, kaip energetika, didelės kainos, neefektyvus švietimas, išspręs žmonės, kurie uždirba triskart mažiau nei privati rinka, tai taip tiesiog nebūna. Mes turėtume pasimokyti iš valstybių, kurios buvo prie žlugimo ribos ir kurios neinvestavo į viešąjį sektorių“, - teigia M. Katinas, iš viešojo sektoriaus perėjęs į privatų, nes čia gauna keliais kartais didesnį atlyginimą.
