Mero posto rinkimuose siekia 25 teisti kandidatai. Kandidatų teistumai įvairūs – nuo dokumentų klastojimo, kelių eismo taisyklių pažeidimų iki reketo ar kyšininkavimo.
Zuoko teistumas „už gerus darbus“ ir kelių blokada
Tris kadencijas su pertraukomis Vilniui vadovavęs Artūras Zuokas šiuose rinkimuose bando laimę grįžti į sostinės mero kabinetą.
Apie skandalingas A. Zuoko istorijas, tikriausiai, žino visa Lietuva. 2003 m. A. Zuokas per „Rubicon group“ valdybos pirmininką Andrių Janukonį ir įmonės atstovą Darių Leščinską bandė daryti įtaką sostinės tarybos deputatui, A. Zuoko bendrapartiečiui Vilmantui Drėmai. Verslininkai ir A. Zuokas siekė, kad V. Drėma per Vilniaus mero rinkimus balsuotų už jį.
Galop nuspręsta A. Drėmą pagrobti, kad oponentai negalėtų jo pervilioti, todėl deputatas birželio 10 dieną išvežtas į sodybą Molėtų rajone, dar jam duotas 45 tūkst. litų (13 tūkst. eurų) kyšis, užmaskuotas kaip stambaus užsakymo avansas. Mįslingai dingusio V. Drėmos net ieškojo policija. Kitą dieną V. Drėma atvežtas į Vilniaus tarybos posėdį, kur ir turėjo būti renkamas meras. Galiausiai meru A. Zuokas išrinktas tik po ketvirto bandymo birželio 25 dieną.
2008 m. teismas A. Zuoką pripažino kaltu bandžius papirkti V. Drėmą. Politikui skirta 13 tūkst. litų (apie 3,8 tūkst. eurų) bauda, bet atlikus bausmę teismas teistumą po metų panaikino. Pats A. Zuokas šį teistumą yra pavadinęs teistumu už „gerus darbus“.
Į buvusį postą sugrįžti mėgina ir buvęs Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla. Anksčiau politikas buvo socialdemokratas, o dabar kandidatuoja su „Laisve ir teisingumu“.
2008 m. Č. Daugėlai pateikti įtarimai dėl sukčiavimo, PVM pasisavinimo. Savo kaltę Č .Daugėla pripažino, žalą valstybei atlygino.
2010 m. Č. Daugėla buvo sulaikytas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. Korupcijos byla rėmėsi miesto stadiono rekonstrukcijos darbų, kuriuos atliko mero šeimai priklausanti bendrovė „Kortas“, tyrimu. Šiai bendrovei pateikti įtarimai kaip juridiniam asmeniui.
2015 m. Č. Daugėla su kitais asmenimis buvo pripažintas kaltu šioje byloje, 2016 m. apeliacinis teismas atmetė jo ir kitų asmenų skundus ir paliko galioti nuosprendį, kuriuo Č. Daugėla įvardintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Teistumo žymę savo biografijoje turi ir perrinkimo siekiantis Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas buvo vienas iš 2003 m. ūkininkų rengto kelių blokavimo organizatorių. Didesnės paramos žemės ūkiui reikalavę ūkininkai prieš dvidešimt metų blokavo kelius prie pasienio su Latvija ir Lenkija, automagistralėje Kaunas-Klaipėda ties įvažiavimu į Klaipėdą. Kelių blokada biagta tik gavus valdžios pažadą skirti papildomus 56 mln. litų pieno perdirbėjams.
2004 m. Kauno miesto apylinkės teismas už riaušių organizavimą ar dalyvavimą jose 60 parų areštu, atidedant bausmę vieneriems metams, nuteisė keturis ūkininkus, tarp jų – tuo metu Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininku buvusį Bronių Markauską.
Tautos ir teisingumo kandidatas Klaipėdos rajono mero rinkimuose Sigitas Karbauskas taip pat buvo savivaldybės meru, tiesa, gana trumpai – nuo 2011 m. balandžio iki rugsėjo.
1996 m. jis buvo nuteistas dėl darbo saugos pažeidimų jo įmonėje.
„Esu gal pats pirmas po nepriklausomybės nuteistas už darbų saugos reikalavimų nesilaikymą. Įmonėje dirbęs darbininkas neteko keturių pirštų. Tris pavyko prisiūti, o vieno taip ir nerado. Už nelaimingą atsitikimą įmonėje teko atsakyti vadovui“, – dienraščiui „Klaipėda“ 2011 m. komentavo S. Karbauskas.
Trečios kadencijos siekiantis Kupiškio rajono meras, konservatorius Dainius Bardauskas 2000 m. buvo teistas už eismo įvykį, o pastaraisiais metais pakliuvo į korupcijos skandalą.
D. Bardauskas 2019 m. liepą buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų. Pareiškus įtarimus, D. Bardauskas buvo nušalintas nuo mero pareigų, mero narystė partijoje buvo sustabdyta, bet 2020 m. pavasarį teismas leido jam sugrįžti į mero pareigas.
2021 m. gegužės 5 d. Panevėžio apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje pateikti kaltinimai D. Bardauskui ir savivaldybės kultūros centro direktorei Jolitai Janušonienei dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo ir kurstymo suklastoti dokumentą (kaltinimai susiję su kūrybos ir meno festivaliu „Stichijos“, kuris kelerius metus buvo rengiamas Kupiškio marių saloje).
Praėjusių metų rugpjūtį Panevėžio apygardos teismas išteisino ir D. Bardauką, ir J. Janušonienę, lapkričio pabaigoje bylos ėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas.
Gražulio problemos ir netikėtą kyšį gavęs direktorius
Tautos ir teisingumo sąjungos lyderis Petras Gražulis, siekiantis Vilniaus miesto mero posto, taip pat turėjo išgirsti nemalonų teismo nuosprendį.
Praėjusių metų kovą Vilniaus apygardos teismas politiką pripažino kaltu byloje, kurioje 2015-2017 metais jis kaltintas veikęs Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišęsis į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios šaldytą maistą gaminančios bendrovės „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą. Vėliau tą patį paskelbė ir Apeliacinis teismas, politikas su advokatu šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam teismui.
Teistumą savo kandidato anketoje nurodė ir Alytaus rajono meru siekiantis tapti socialdemokratas Virgilijus Pranskevičius. Prieš keletą metų vykusiuose Seimo rinkimuose V. Pranskevičius pamiršo tą padaryti, tad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė jį registruoti.
Kaip rašė dzukijosveidas.lt, 2012 m. Trakų apylinkės teismas politiką nuteisė dėl trijų nusikalstamų veikų – aplaidžios apskaitos tvarkymo, melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo, parodymų, išvadų ir vertimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.
Dėl Kalvarijos mero posto su komitetu „Siekime kartu“ kovojantis Nerijus Šidlauskas 2013 m. nuteistas už kyšininkavimą, jam tuomet paskirta 13 tūkst. litų bauda.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2012 m. gruodį Kalvarijos savivaldybės patalpose N. Šidlauskas iš Kalvarijos savivaldybės mero pareikalavo tiksliai neįvardinto dydžio kyšio už tai, kad jis, eidamas Kalvarijos savivaldybės tarybos nario pareigas, balsuodamas tarybos posėdžiuose politiškai palaikytų Kalvarijos savivaldybės merą, atstovaujantį savivaldybės valdančiajai daugumai – už tai, kad N.Šidlauskas palaikytų valdančiąją koaliciją ir tokiu būdu padėtų išlaikyti stabilią daugumą.
Galutinė N.Šidlausko pareikalauta piniginė suma – 1,1 tūkst. litų mokestis kas mėnesį iki mero kadencijos pabaigos. 2013 m. sausio 31 d. pinigų perdavimo metu N.Šidlauskas buvo sulaikytas STT Kauno valdybos pareigūnų.
Neįprastu kyšiu praeityje susiviliojo Darbo partijos kandidatas į Kupiškio rajono merus Albertas Audickas. 2017 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino jį kaltu dėl kyšininkavo. Kaip kyšis jam buvo perduotas... kavos aparatas.
Ikiteisminį tyrimą atlikę STT Panevėžio valdybos pareigūnai išaiškino, kad vienos vilniečių bendrovės atstovas R. S., siekdamas, jog bendrovė būtų pakviesta dalyvauti „Kupiškio vandenų“ organizuojamame viešajame pirkime, už įmonės pinigus nupirko 700 eurų vertės kavos virimo aparatą ir perdavė jį tuometinio „Kupiškio vandenų“ direktoriaus A. Audicko šeimai.
Be D. Bardausko ir A. Audicko tarp kandidatų į Kupiškio rajono merus teistas ir demokratų atstovas Modestas Puišė. Prieš beveik 19 metų teismas jį pripažino kaltu dėl dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo.
Už aplaidų apskaitos tvarkymą 2007 m. buvo nuteistas LVŽS kandidatas Šiaulių rajono mero rinkimuose Česlovas Greičius, o socialdemokratų kandidatą į Visagino merus Virginijų Andrių Bukauską teismas 2016 m. pripažino kaltu dėl dviejų baudžiamojo kodekso straipsnių – piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.
„Kelių ereliai“ ir Šedžiaus nuotykiai Šiaurės Airijoje
Tarp kandidatų į merus – ir ne vienas „kelių erelis“, kuris dažnai nusprendžia sėsti prie vairo neblaivus.
Lietuvos regionų partija į Raseinių rajono merus kelia Gintauto Mikolaičio kandidatūrą. 2018 m. policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad sostinės Ozo gatvėje esančioje prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje „Volvo“ automobilio vairuotojas apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos.
Netrukus policijos pareigūnai automobilį „Volvo“ pastebėjo toje pačioje Ozo gatvėje esančio sporto klubo „Impuls“ stovėjimo aikštelėje. Prie automobilio vairo sėdėjo nuo alkoholio apsvaigęs vyras. Paaiškėjo, kad tai G. Mikolaitis.
Jo kraujyje nustatyta 2,14 promilės alkoholio koncentracija. Už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje viršija 1,5 promilės, numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Dėl pomėgio alkoholiui buvęs Seimo narys buvo pagarsėjęs jau anksčiau – 2008 metų balandį Socialdemokratų partijos frakcijos narys neblaivus buvo Seime.
2006 metais G. Mikolaitis padarė avariją Raseinių rajone, pabėgo iš įvykio vietos ir pas teisėsaugininkus pasirodė tik rytojaus dieną. Teisėsaugai nepavyko įrodyti, kad tuometinis Seimo narys avariją padarė neblaivus, nors būta tokių įtarimų.
Taurelę pakelti prieš sėsdamas už vairo mėgo ir buvęs kariuomenės vadas, Lietuvos regionų partijos kandidatas į sostinės merus Valdas Tutkus.
Pirmą kartą V.Tutkus įkliuvo 2012 m. Vilniaus pakraštyje. Tuomet buvęs kariuomenės vadas įpūtė 1,71 promilės. Teismas tuomet V. Tutkui paskyrė 2,2 tūkst. litų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti.
Dar kartą V. Tutkus pagautas 2018 m. Molėtų plente sustabdytas buvęs kariuomenės vadas į alkotesterį pripūtė 1,55 promilės. Teismas jį pripažino kaltu, jam buvo uždrausta dvejus metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, taip pat konfiskuotas jo automobilis „Subaru Legacy“, jis buvo įgytas su teise išsipirkti.
Kaltinamasis teismui pasakojo, kad dieną prieš tai buvo vartojęs alkoholį. Kitą dieną nutarė pavažiuoti iki parduotuvės, ji yra už 500 metrų nuo jo namų. V. Tutkus teismui aiškino, kad dėl sveikatos problemų negalėjo eiti, manė, jog nesudarys problemų. Alkoholį buvo vartojęs dar tą pačią dieną apie 12 val., išgėrė apie 200–250 gramų, nesijautė išgėręs. Apie dvejus metus nevartojo alkoholio.
Po sulaikymo balandį V.Tutkus teigė dalyvaujantis „Caritas“ programoje „Aš esu“. Po įvykio jis pats kreipėsi į „Caritą“. Vairuotoją sulaikę policininkai liudijo, kad iš jo burnos sklido labai stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, akys paraudusios. Du pareigūnai matė vairuotojo išvaizdą bei važiavimo būdą – tai yra stabteli ir vėl važiuoja, todėl įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus.
„Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis V.Tutkus charakterizuojamas teigiamai, pelnęs daug apdovanojimų už nuopelnus Lietuvos valstybei, tačiau pasikartojantis šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas – vairavimas neblaiviam – negali būti eliminuojamas nuo atsakomybės prieš valstybę ir visuomenę, už kurio pažeidimą dabartinis teisinis reguliavimas numato baudžiamąją atsakomybę“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Kitas Regionų partijos atstovas su teistumo žyme kandidato anketoje – Andrius Šedžius. Šiaulių miesto meru norintis tapti verslininkas kelių eismo taisykles pažeidė Šiaurės Airijoje, dėl to buvo nubaustas. Prieš ketverius metus A. Šedžius neįtraukė šio teistumo į savo kandidato anketą, dėl to Vyriausioji rinkimų komisija jį pašalino iš lenktynių dėl Saulės miesto vadovo pozicijos.
Už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą teismo nuteista yra ir Liberalų sąjūdžio kandidatė į Ignalinos rajono mero postą Lina Gladkauskienė.
Reketas, rinkėjų papirkimas ir gaisras vienuolyne
Lietuvos regionų partijos kandidatas į Palangos merus Eimutis Židanavičius 1993 metais du kartus su bendrininkais reikalavo duoklės už apsaugą iš Palangos verslininkų. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu vyrui už tai skirta 3 metai nelaisvės bei konfiskuotas turtas. Teisėsauga įtarė E.Židanavičių dėl turto išvaistymo savivaldybės įmonėje „Palangos klevas“. 2016 m. tyrimai Palangos politiko atžvilgiu nutraukti dėl senaties.
Kitas Regionų partijos kandidatas Gediminas Lipnevičius, kuris siekia Radviliškio rajono mero posto, teismo nuosprendį politikas išgirdo dar 1993 m. Kaip rašė „Radviliškio naujienos“, G. Lipnevičius problemų su teisėsauga turėjo būdamas moksleivis.
„Kai buvau nesubrendęs paauglys, su draugais nupjovėme kabelį. Nors jau kitą dieną tėvai atlygino padarytą žalą, gavau lygtinę bausmę. Jeigu jums įdomu, kalėjime nesėdėjau“, – „Radviliškio naujienoms“ komentavo kandidatas.
Darbo partijos kandidatas Šilalės rajono mero rinkimuose Pranas Jurkaitis nuteistas dėl 2012 m. kilusio gaisro, kuriame smarkiai nukentėjo Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir bažnyčia. Tuometinis Tytuvėnų piligrimų centro vadovas nuteistas dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimo bei sugadinimo.
Teismas nustatė, kad 2012 metų sausio 25-osios vakarą, apie 18 val., suveikus priešgaisrinei signalizacijai Tytuvėnų vienuolyno pastate, P. Jurkaitis, laikinai eidamas įstaigos vadovo pareigas ir apmokytas naudoti gaisrinę signalizaciją vienuolyno pastate, privalėjo patikrinti jos suveikimo zoną. Tačiau nepatikrino suveikimo priežasties ir išjungė priešgaisrinę signalizaciją suveikimo zonoje. Todėl vienuolyno pastato palėpėje kilęs gaisras nebuvo laiku pastebėtas ir išplito.
Byloje, remiantis teismo ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis, eksperto paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad tikriausiai apie 18 val., paveiktos suodžių gaisro metu dūmtraukyje išsiskiriančios temperatūros, šalia esančios stogo medinės konstrukcijos, turinčios savybę sukaupti tam tikrą kiekį šilumos, pasiekusios savaiminio užsidegimo ribą, ėmė smilkti, dėl ko suveikė palėpėje esantys priešgaisrinės signalizacijos davikliai.
Nepatikrinus suveikimo priežasties, konstrukcijos toliau santykinai ilgą laiką smilko, tačiau ugnis negalėjo įsiliepsnoti dėl stogo konstrukcijos ypatumų: palėpė – tai uždara, naujai užsandarinta patalpa, į kurią negalėjo laisvai patekti oras, dėl ko liepsnai trūko deguonies. Tik vėliau, kai liepsna įsidegė ir pradegė stogas, gavusi deguonies, liepsna staigiai apėmė visą palėpę su stogu ir pagal vėjo kryptį nuslinko link bažnyčios pastato.
Tik kitos dienos paryčiais apie 4 val. liepsnai prasimušus per stogo dangą, gaisras apėmė visą stogą bei išplito į antrame aukšte esančią neizoliuotą (su medine lubų perdanga) muziejaus patalpą.
Iš viso gaisro metu padaryta ne mažiau kaip 1 milijono 862 tūkstančių 296 eurų žala Lietuvos valstybei ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės.
Kitas darbietis Rimvydas Podolskis, siekiantis Zarasų rajono mero posto, prieš dešimtmetį nuteistas dėl rinkėjų papirkinėjimo ir nubaustas 26 tūkst. litų pinigine bauda. Nustatyta, kad per Seimo rinkimus R. Podolskis su dar dviem bendrininkais pirko balsus iš rinkėjų. Už palankų balsą galimai buvo mokama 10–15 litų. R. Podolskis tuomet surinko 8,26 proc. rinkėjų balsų ir liko trečias vienmandatės apygardos rinkimuose.
Teistumą savo kandidato anketose taip pat nurodė Darbo partijos kandidatas į Mažeikių rajono merus Tomas Stinčius, partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas Šiaulių mieste Edmundas Baltramiejus Bilotas, Tautos ir tesingumo sąjungos kandidatas Šilutės rajone Tomas Dulkys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilkaviškio rajone Valentinas Gražulis ir Šilutės rajone kandidatuojantis Robertas Kuncaitis, kurį iškėlė LVŽS, tačiau po jo pareiškimo, kad Krymas de facto priklauso Rusijai, partija nuo šio kandidato atsiribojo.
Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną.
