Buvo surengtas ir neeilinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis. Politikai nutarė pasiaiškinti, ar mūsų kariai ir tarnybos geba fiksuoti tokius dronus, ar gali juos numušti.
Lietuva – pusiau akla
Nors informacija apie šalies apginamumą įslaptinta, bet po geros valandos išėję posėdžio dalyviai konstatavo skandalingą informaciją – Lietuva pusiau akla ir praktiškai bejėgė.
Anot NSGK pirmininko, Lietuvai pasisekė, kad rusiška „Gerbera“ įskrido be sprogmenų, ir kad nukrito į Lietuvą įskridusi tik apie kilometrą. Dabar vyksta susitikimai tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos, kuri atsakinga už susisiekimą ir oro keliais, sprendžiant, ką gi daryti su tokiais dronais, ar galima leisti kariškiams juos nukauti?
Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Norisi paklausti apie neseniai Lietuvoje vykusį įvykį, kai iš Baltarusijos į Lietuvą įskrido rusiškas dronas. Buvo paminėta, ir krašto apsaugos viceministras sakė, kad su Susisiekimo ministerija vyksta kalbos, kaip galima būtų užkardyti tokių dronų įskridimą, galbūt net juos leisti kariškiams numušti. Ar čia yra kokių naujienų?
E. Sabutis: Naujiena yra paprasta, kad mūsų siekis vis tik yra, kad šią diskusiją vestų ir jai lyderiautų arba vadovautų Krašto apsaugos ministerija, bet mes tikrai turime savo pastabų ir turėsime savo pastabų, nes visa tai susiję ir su civiline aviacija.
Nepamirškime to, kad visai šalia nedraugiškų kaimynų turime pagrindinį savo oro uostą, į kurį skraido civiliniai lėktuvai. Taip, jie dideli, galbūt jie matomi radaruose kitaip, tačiau mes turime ir kitokių lėktuvų, ir turime labai daug entuziastų, kurie skraido mažaisiais lėktuvėliais, kurie radaruose atrodo vienaip, galbūt kitaip.
Tačiau patys suprantame, kad mažame lėktuvėlyje įvairių ryšio arba komunikacijos priemonių yra tikrai daug mažiau negu didžiuliame laineryje, kuris skraidina 200, galbūt 300 žmonių. Ir klausimas būtų toks: neduok Dieve, nutrūksta ryšys, kaip tada traktuoti?
Ar čia dronas skrenda, kuris neatsiliepia, ar čia kažkas kitas skrenda? Todėl mes truputį atsargiai norime į tai žiūrėti, bet tikrai dedame visas pastangas, kad šitą diskusiją kuo labiau išplėtoti ir kad kuo greičiau patys sau atsakytume į klausimą, ką vis tik reikėtų daryti.
Šiuo atveju, ar tai paimti tiesiai numušinėti, ar tai yra dronas, ar ne dronas – klausimas, kiek jis įskridęs į Lietuvos teritoriją, kur jis suka ir panašiai, kur skrenda.
Visą tai turėtų, aišku, valdyti ir tą informaciją, ir galutinį sprendimą priiminėti kariškiai, aišku, įsiklausę į mūsų pastabas.
Kitaip tariant, turbūt yra nerimaujama dėl galimos rizikos, kad gali pataikyti į kažkokį lėktuvą, ar sklandytuvą?
E. Sabutis: Būtent, nes matome ir Rusijos karo prieš Ukrainą visoje plotmėje, jau matome tikrai ne vienas yra ir lėktuvas numuštas, ir civilinis, ir tas labai neramina, kad, neduok Dieve, taip gali atsitikti. Kitas dalykas, kodėl dar kažkas tai gali atsitikti?
Nes ir Rusija, ir Baltarusija naudoja nedraugiškas civilinei aviacijai priemones, tai yra GPS signalų trikdžius – ir ne tik trikdžius skleidžia, bet ir klaidinančius signalus skleidžia.
Ir įsivaizduokime, neduok Dieve, įskrenda į Baltarusijos teritoriją lėktuvėlis ir supratęs, kur įskrido, pradeda grįžti atgal, ir jeigu nutrūksta ryšys arba pilotas būna pasimetęs, ką tada reikėtų daryti? Dėl to labai atsargiai į šitą klausimą reikia žiūrėti.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
