Tai buvo jau antrasis toks teikimas, kurį H. Daktaro prašymu parengė Pravieniškių pataisos namų administracija. Tik su įkalinimo įstaigos teikimu toks prašymas apskritai galėjo būti svarstomas teisme.
Teismas pabrėžė, kad teisinio pagrindo keisti bausmę į terminuotą šiuo metu nėra.
„Nuteistasis Henrikas Daktaras anksčiau teistas ne kartą. Šiuo metu atlieka bausmę už daugybės nusikalstamų veikų, tarp kurių yra ir labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų padarymą. Bylos nagrinėjimo metu H. Daktaras savo kaltės iš esmės nepripažino.
Taip pat socialinių tyrimų išvados duomenimis, nuteistasis vertinimo metu savo kaltę neigė. Nusikaltimams įtakos turėjusias aplinkybes jis vertina paviršutiniškai, iš subjektyvios pozicijos. Nurodo, kad yra nekaltas bei nuteistas neteisėtai ir per griežtai“, – motyvus, kodėl nuspręsta atmesti H. Daktaro prašymą minėjo teisėjas Algirdas Giedraitis.
Anot teisėjo, išskiriami keli H. Daktaro asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: „Informacija apie teisės pažeidimus, tai yra dabartinių bei ankstesnių nusikaltimų istorija. Taip pat gyvenimo stilius ir draugai. Nusikaltimai padaryti veikiant bendrai su kitais asmenimis. Taip pat H. Daktaro mąstymas ir elgesys.“
Tikėjosi kitokio sprendimo
H. Daktaro advokatas Vytautas Sirvydis anksčiau tv3.lt teigė, kad Henrikas Daktaras atitinka visus kriterijus, kurie yra reikšmingi svarstant terminuotos bausmės paskyrimą:
„Jis neturi drausminių nuobaudų, dirba, yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat dėl jo amžiaus ir sveikatos būklės galima tikėtis, kad prašymas galėtų būti patenkintas.“
Priimant sprendimus kitų nuteistųjų atžvilgiu, prisipažinimas dėl nusikaltimų ir gailėjimasis būdavo viena esminių sąlygų, kurios atriša teismui rankas suteikti malonę iki gyvos galvos nuteistam asmeniui. V. Sirvydis su tuo nesutiko.
Anot advokato, reikalavimas, kad žmogus prisipažintų, būtų antikonstitucinis: „Asmuo negali liudyti prieš save ir save kaltinti. Ši taisyklė galioja visam gyvenimui. Toks reikalavimas galėtų būti prilyginamas kankinimui. H. Daktaras stropiai ir pavyzdingai dirba, yra ne kartą skatintas. Tai, kad asmuo dirba pataisos įstaigoje jau reiškia, kad jis nepalaiko nusikalstamos subkultūros. Jis nuosekliai siekė įsidarbinti dar būdamas Lukiškėse.“
Apie tai, kad vyrui kažkada sužibs viltis atsidurti laisvėje po praeito posėdžio kalbėjo ir H. Daktaro žmona Ramutė: „Tikiuosi, kad išeis. Dabar sunku. Į savaitę tik vienas arba du skambučiai ir viskas. Pasiilgome labai. Labai tikimės, kad gali gauti terminuotą bausmę. Mano vyras vis gerėja ir gerėja. Jam rūpi šeima. Jis yra geras žmogus. Šiuo metu Henriko sveikata yra stabiliai nekokia."
Kartą jau atmetė
Primename, kad 2019 metų gruodį Kauno apygardos teismas atmetė pataisos namų teikimą ir nusprendė, kad tuo metu nebuvo pagrindo švelninti H. Daktarui skirtą bausmę.
Teismas tuomet konstatavo, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose nėra nepriekaištingas, o jis pats, net ir praėjus daugiau nei 20 metų nuo labai sunkių nusikaltimų, dėl kurių atlieka bausmę, nepripažįsta savo kaltės ir mano, kad yra nuteistas nepagrįstai griežtai.
Pernai sausio pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino šį sprendimą ir konstatavo, kad vien tai, jog H. Daktaras jau yra atlikęs daugiau nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, nesudaro pagrindo keisti paskirtą bausmę.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas, kuris jį pripažino kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993-2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.
H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.
2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.
Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.
Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.
Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams.
