Pasak apkaltinamąjį nuosprendį H. Daktarui priėmusios teisėjų kolegijos, be kitų nurodomų aplinkybių, prašymas iš esmės argumentuojamas tuo, kad jo padėtį neva švelnina ne įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o išaiškinimas, kurį pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2017 metų sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą.
Apygardos teismas priimtoje nutartyje pažymėjo, kad nuteistojo prašyme minimu EŽTT sprendimu nebuvo konstatuotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas būtent nuteistojo H. Daktaro atveju.
Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad savarankiškas ir vienkartinis teisėkūros spragos užpildymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi EŽTT yra pateikti, bet dar neišnagrinėti H. Daktaro ir kitų pareiškėjų iš Lietuvos pareiškimai dėl to paties klausimo.
Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad reguliavimas, kuriuo yra ištaisomas EŽTT konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, yra įsigaliojęs: Seimas šiemet pakeitė Baudžiamąjį kodeksą ir jame numatė, jog dėl nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.
Klaipėdos apygardos teismo kolegija pažymėjo, jog esant visoms sąlygoms, kai gali būti svarstomas laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimas kita bausmės rūšimi, klausimą nagrinėti turi ne nuosprendį priėmęs Klaipėdos apygardos teismas ir prašymą paduoti turi ne pats nuteistasis, o bausmę vykdanti institucija.
Nutartį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Pernai balandį nuteistojo H. Daktaro advokatas jau buvo kreipęsis į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu palengvinti nuteistojo iki gyvos galvos teisinę padėtį, sušvelninant jam apkaltinamuoju nuosprendžiu skirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį.
Klaipėdos apygardos teismas nutartimi šį prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas dėl šios nutarties pateikto apeliacinio skundo netenkino.
2015 metų birželį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad H. Daktarą išteisina dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo, tačiau dėl kitų nusikaltimų palieka galioti Klaipėdos apygardos teismo jam skirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Vėliau tokią pat bausmę paliko galioti Aukščiausiasis Teismas.
Teismas savo nutartyje konstatavo, kad H. Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma.
2013 metų birželio 14 dieną Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad 1993–2000 metais veikė H. Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas. Jo dalyviai buvo ginkluoti sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kituose.
