Į portalo tv3.lt redakcija kreipėsi Vilniuje esančios Tarandės gyvenvietės gyventoja. Moteris teigė kad greta gyvenamųjų namų, nesuderinus nei su savivaldybe, nei su bendruomene, pradėjo dygti telekomunikacijų bendrovės statomas ryšio bokštas.
Gyventojai liūdi ir piktinasi
Skaitytoja pasakojo, kad įmonės „Bitė Lietuva“ bokštas statomas visai šalia gyvenamųjų namų. Moteris nėra tikra, kiek pagrįstas bokšto statybai išduotas leidimas, kuris gyventojos žiniomis, buvo išduotas tada, kai ten buvo plynas laukas ir gyvenamųjų namų nebuvo.
Skaitytoja tvirtina, kad su savivaldybe nėra pasirašytos sutarties dėl žemės nuomos, o šio statinio atsiradimas nebuvo derinamas su bendruomene.
„Liūdna matyti kaip darkoma gyvenvietė, neramu dėl būsimo spinduliuotės poveikio gyventojams, ypač vaikams, apmaudu suvokti, kad savivaldybė teikia pirmenybę komerciniams vienetams ir negina bei nesirūpina savo gyventojais“, – pasakojo Tarandės gyventoja.
Moteris tvirtino, kad dėl šio bokšto kris Tarandės namų rinkos kainos, gyventojai tenkinsis ne itin maloniu vaizdu ir nėra aišku, koks bus ilgalaikis poveikis jų sveikatai.
Portalas tv3.lt susisiekė su Tarandės gyventojų bendruomenės pirmininke Aurelija Dilke. Ji sakė, kad bokšto karkaso statybos jau yra pabaiga. Pasak A. Dilkės, bendruomenė kelis kartus nuo 2017 metų dėl bokšto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą ir į Nacionalinė visuomenės sveikatos centrą.
„2017 metais gavome atsakymą, kad leidimo nėra išduota. Tuomet tikslinome ir prašėme, kad gyventojus informuotų, jei bus toks leidimas. Prašėme, kad užkirstų kelią tokiam bokštui, nes bendruomenė prieštarauja, bokštas yra perteklinis. Tačiau atsakymo vėliau nebegavome, tik atsitiktinai sužinojome, kad jau išduotas leidimas“, – pasakojo A. Dilkė.
Tarandės bendruomenės pirmininkės teigimu, dabar dėl bokšto statybos yra pateiktas skundas Statybos inspekcijai.
Sunerimę dėl bendruomenės reakcijos
„Bitės“ atstovas ryšiams su visuomene Antanas Bubnelis portalui tv3.lt teigė, kad „Bitė“ nėra Tarandėje statomo bokšto statytoja ar savininkė. Įmonės žiniomis bokštą stato bendrovė „Alga“.
„Dažna ir įprasta tokių bokštų statymo praktika tokia, jog jį vystanti įmonė pastačius bokštą pasiūlo galimybę nuomotis vietą įrangai jame ryšio operatoriams. Žinome apie šio bokšto statybą ir siekdami sustiprinti ryšio kokybę šioje miesto dalyje, svarstome galimybę nuomotis vietą savo ryšio įrangai jame. Mūsų žiniomis, tą daro ir kiti mobiliojo ryšio operatoriai“, – kalbėjo A. Bubnelis.
„Bitės“ atstovo teigimu, ryšio bokštų projektavimas, derinimas su atsakingomis institucijomis yra jo savininko ir statytojo atsakomybė. Tačiau, pasak A. Bubnelio „Bitei“ svarbu, jog bokštai, kuriuose veikia įmonės įranga, būtų pastatyti laikantis visų Lietuvoje galiojančių teisės aktų.
„Esame sunerimę dėl bendruomenės reakcijos, todėl paprašėme bokšto statytojų papildomos informacijos dėl statybai reikiamų leidimų. Gauta informacija leidžia daryti išvadą, jog bokšto statybos buvo pradėtos gavus reikiamus leidimus“, – teigė A. Bubnelis.
Pašnekovo teigimu, galutinius sprendimus dėl įrangos talpinimo šiame bokšte, „Bitė“ priims tik įsitikinusi, jog bokšto statyba atitiko visus teisės aktuose numatytus reikalavimus.
Vadovaujasi savo „Biblija“
Bokštą statančios bendrovės „Alga“ statybos direktorius Giedrius Juškauskas patvirtino, kad ši įmonė stato ryšio bokštą Tarandėje. Pašnekovas tvirtino, kad leidimas statyboms yra gautas ir statybos vykdomos vadovaujantis jas leidžiančiu dokumentu.
„Mes statybininkai, mes turime statybos leidimą, tai yra mūsų „Biblija“. Mes juo vadovaujamės. Aš suprantu žmones, suprantu jų poziciją“, – kalbėjo G. Juškaukas.
Statybos įmonės atstovo teigimu, apie šią situaciją žino savivaldybė ir kitos institucijos, bet jokių priekaištų „Alga“ nesulaukė.
G. Juškauskas sakė, kad dėl bokšto statybos įmonė bendravo su Tarandės bendruomene bei gyventojų nuogąstavimus.
„Faktas, kad buvo išsakyta nuogąstavimų. Faktas, kad mes bandome suprasti žmones. Bet jūs supraskite ir mūsų poziciją – mes turime vykdyti darbus“, – teigė „Alga“ statybos direktorius.
Viskas pagal reikalavimus
Portalas tv3.lt kreipėsi dėl šios situacijos į Vilniaus miesto savivaldybę. Atsiųstame komentare rašoma, kad 2008 m. balandžio 23 d. miesto tarybos sprendimu buvo patvirtintas skaitmeninio radijo ryšio tinklo bazinių stočių išdėstymo specialusis planas, kurio sprendiniams pritarė visos projektą tikrinančios institucijos, tame tarpe ir Visuomenės sveikatos centras.
Leidimas statyti ryšių bokštą Tarandėje buvo išduotas praėjusių metų birželio 21 d. Savivaldybės komentare rašoma, kad projekto sprendiniai atitiko visus privalomus reikalavimus ir jam pritarė projektą tikrinančios institucijos.
Lietuva reguliuoja griežtai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė portalui tv3.lt teigė, kad ne pats ryšių bokštas turi kažkokį poveikį sveikatai, o jame įmontuojami radiotechniniai įrenginiai – siųstuvai, antenos. Jie skleidžia elektromagnetinio lauko spinduliuotę.
„Vienas iš labiausiai žinomų poveikių, kurio pagrindu ir yra normuojama elektromagnetinė spinduliuotė – terminis poveikis, kai elektromagnetinis laukas pakelia kūno temperatūrą“, – pasakojo specialistė.
I. Taraškevičienė pasakojo, kad labai didelis temperatūros pakilimas gali turėti skaudžių pasekmių, sukelti įvairias ligas. Tačiau elektromagnetinio lauko spinduliuotė nepakelia kūno temperatūros iki labai aukšto lygio.
Žemų dažnių elektromagnetinis laukas gali sukelti nervų galūnių dirginimą, žmogus gali jausti dilgčiojimą. Kitas poveikis – ląstelių membranų trūkinėjimas. Taip gali būti pažeistas audinys, kuriame elektromagnetinio lauko paveiktos ląstelės pradeda irti.
„Kita sritis, dėl kurios žmonės daugiausiai nuogąstauja ir yra mažiausiai mokslinėje literatūroje aprašyta, yra poveikis piktybinių navikų susidarymui“, – pasakojo sveikatos specialistė.
Tačiau I. Taraškevičienį nuramina – elektromagnetinio lauko spinduliuotė Lietuvoje yra reguliuojama daug griežčiau nei kitose pasaulio šalyse.
Visi bokštuose sumontuojami radiotechniniai įrenginiai turi praeiti procedūrą, kurios metu matuojama, ar jie atitinka nustatytus reikalavimus.
„Tik tokiais atvejais, kai viskas patikrinama ir iš skaičiavimų matosi, kad spinduliuotė neviršija ribinių verčių, objektai leidžiami statyti“, – pasakojo I. Taraškevičienė.
Pasak visuomenės sveikatos centro atstovės labai reti atvejai, kai įrenginiai viršija nurodytus reikalavimus. I. Taraškevičienė pažymi, kad nėra nustatyto tikslaus atstumo, kiek nutolęs ryšių bokštas gali būti nuo gyvenamųjų pastatų.
„Atstumas, per kurį elektromagnetinio lauko spinduliuotė sumažėja iki ribinio lygio, nustatyto teisės aktais, ir yra saugus. Bet konkrečių metrų – nėra“, – kalbėjo pašnekovė.
