Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įvyko pastaruoju metu ir kas dar laukia.
Vaistams pratęsti nebūtinas vizitas pas gydytoją
Nuo šiol pacientai, norėdami gauti receptą lėtinių ligų gydymui, neprivalo kiekvieną kartą registruotis pas šeimos gydytoją. Slaugytojai, dirbantys šeimos gydytojo komandoje, gali pratęsti gydytojo paskirtą gydymą ir išrašyti receptą vaistams, jei paciento būklė yra stabili.
Gydymas gali pratęsiamas ne ilgiau kaip 1 metams, o išrašomi tik tie vaistai, kuriuos pacientas jau vartojo ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir jie nepriskiriami narkotiniams, psichotropiniams, vardiniams ar neregistruotiems vaistams.
Tačiau išlieka sąlygų, kai pacientas dėl gydymo pratęsimo turi kreiptis į šeimos gydytoją: jei pacientui paskirti vaistai, nesilaikant jų gamintojo nurodytos paskirties ir (ar) vartojimo būdo; taip pat jei diagnostikos ir gydymo tvarkose, metodikose (astmos, cukrinio diabeto, diabetinės polineuropatijos, dislipidemijos, epilepsijos, glaukomos, hipertenzijos, Krono ligos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, migrenos, opinio kolito, osteoporozės, Parkinsono ligos, antrinio parkinsonizmo, prostatos hiperplazijos, psoriazės ir šlapimo nelaikymo) ar kompensuojamųjų vaistų sąrašuose nustatyta kitokia vaistų vartojimo tvarka.
Išrašyti kompensuojamas medicinos priemones gali ne tik gydytojas
Dar rugpjūtį įsigaliojo pakeitimas, kad gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali ir sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas.
Anksčiau tokią priemonę galėjo išrašyti tik gydytojas. Pakeitimai dėl kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (pvz.: tvarsčių, diagnostinių juostelių, sauskelnių, stomos priežiūros priemonių) išrašymo padės tiek gydytojams, tiek slaugytojams išvengti neaiškumų, skiriant medicinos pagalbos priemones.
Pagal naująją tvarką šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas nustato pacientui diagnozę ir nurodo, kokias priemones būtų tikslinga skirti. Slaugytojas gali parinkti tinkamiausias priemones ar priemonių grupę ir išrašyti kompensuojamąjį receptą, paaiškinti, kaip ir kokiu dažnumu jas naudoti.
Nauja skundų nagrinėjimo tvarka
Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo ir atnaujina pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka. Skundo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės teikimo formą galima rasti čia.
Kaip praneša Akreditavimo tarnyba, visų pirma yra patvirtinta skundo forma. Nuo šiol kiekvienas pacientas, pateikdamas skundą dėl galimai nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ar pažeistų teisių, užpildys nustatytą formą. Ji padės užtikrinti, kad pateikiama visa reikalinga informacija, todėl skundas nebus grąžinamas tikslinti, o nagrinėjimo procesas taps greitesnis ir aiškesnis.
Kitas svarbus momentas – aktyvus dalyvavimas ginčo sprendime. Siekiant skatinti pacientų saugos kultūrą ir užtikrinti konstruktyvų ginčų sprendimą, nustatyta prievolė tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms aktyviai dalyvauti nagrinėjant skundus.
Jei pacientas nesutiks bendradarbiauti ir ignoruos įstaigos pastangas įgyvendinti Akreditavimo tarnybos rekomendacijas, galutinis sprendimas bus priimamas įvertinus įstaigos veiksmus.
Nuo lapkričio 7 dienos – pokyčiai dėl vaistų išrašymo
Atnaujinta ir receptų rašymo ir vaistų, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių (MPP) išdavimo (pardavimo) tvarka, kuri įsigalios lapkričio 7 d. Kaip nurodoma, paankstintas recepto galiojimas, galimybė įsigyti vaistą arba kompensuojamąją MPP dalimis, be galiojančio recepto ir pagal poreikį bei kitos naujovės pagerins vaistų ir kompensuojamųjų MPP prieinamumą ir skatins racionalų vaistų išrašymą bei vartojimą.
Pagal atnaujintą tvarką, tęsiant gydymą tais pačiais vaistais ar kompensuojamosiomis MPP, naujas asmens sveikatos priežiūros specialisto išrašytas receptas galės įsigalioti likus septynioms, o ne penkioms dienoms iki anksčiau paskirtų vaistų, kompensuojamųjų MPP likučio pabaigos. Tai leis pacientams patogiau planuoti vaistų, kompensuojamųjų MPP pirkimą ir juos įsigyti anksčiau, taip pat padės užtikrinti racionalų bei atsakingą vaistų, kompensuojamųjų MPP skyrimą ir vartojimą.
Vaistų ir kompensuojamųjų MPP išdavimas (pardavimas) dalimis bus naudingas tais atvejais, kai vaistinė neturės tiek vaisto ar kompensuojamųjų MPP pakuočių arba tokio jų kiekio, koks yra išrašytas pacientui. Iki šiol pacientas, susidūręs su tokia situacija, turėdavo ieškoti kitos vaistinės, kuri turėtų visą jam reikalingą vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekį, arba kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistą, kad jis patikslintų receptą.
Dabar atsiranda galimybė atsiimti tik dalį elektroniniame recepte nurodyto vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekio, o kitą dalį atsiimti vėliau toje pačioje ar bet kurioje kitoje vaistinėje, atsižvelgiant į vaistinėje turimų vaistų, kompensuojamųjų MPP kiekį arba paciento finansines galimybes.
Sutrikus sudėtinių vaistų, išrašytų elektroniniuose receptuose, tiekimui, jie galės būti išduodami pacientui atskiromis veikliosiomis medžiagomis.
Jeigu paciento nuolat vartojami receptiniai vaistai ar kompensuojamosios MPP baigsis, o jis nespės laiku kreiptis į asmens sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų išrašytas naujas receptas, tam tikras sąlygas atitinkančius vaistus ar kompensuojamąsias MPP farmacijos specialistas galės išduoti (parduoti) ir be galiojančio recepto, atsižvelgdamas į anksčiau išrašytus receptus ir kitus reikalavimus.
Jeigu pacientui periodiškai pasireiškia tam tikri negalavimai, pvz., pūslelinė, migrena arba kitokie skausmai, jam nebereikės nuolat namuose laikyti vaistų atsargų. Asmens sveikatos priežiūros specialistas galės išrašyti receptą su žyma „Esant poreikiui“, kuris galios iki pusės metų ir galės būti panaudotas bet kada, kai atsiras simptomai, dėl kurių paskirtas ir išrašytas vaistas.
