Kaip pasakoja Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė, ilgojo savaitgalio metu Palangoje tikimasi sulaukti daugiau lankytojų nei kitais savaitgaliais. Prisideda ir tai, kad nuo kitos savaitės prasideda moksleivių atostogos.
„Sugrįžta ir visai savaitei, kai kurie – darbo dienoms arba ilgajam savaitgaliui. Tikrai daug daugiau sulauksim svečių nei įprastai. Vietų yra, užimtumas yra apie 50 procentų ir gyventojai yra laukiami ilgąjį savaitgalį sutikti Palangoje“, – teigė L. Taučiūtė.
Nuo šių metų restoranams ir kavinėms panaikinta PVM lengvata, tačiau L. Taučiūtė tikino, kad Palangoje kainos dėl to nekilo.
„Visas verslas prisiėmė atsakomybę ant savęs, nes yra žiemos sezonas Palangoje, kiekvieno svečio laukiame ir nenorime išgąsdinti didėjančiomis kainomis, tad kainos nuo naujų metų absoliučiai nesikeitė“, – sakė L. Taučiūtė.
Anot Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės, dabartinės kelionių kainos neprilygsta kainoms per didžiąsias metų šventes, ypač Naujuosius metus.
„Kainos didesnės buvo per Naujuosius metus, nes tai yra aukščiausias keliavimo pikas, o ši sezono dalis po naujųjų nėra toks labai prilygstantis kitiems sezonams. Todėl kainos tiems, kurie pirko prieš naujus metus, yra normalios. Kainų augimo, kad per Naujuosius kainavo tiek, o dabar kainuoja tiek, nepastebėjome“, – sakė Ž. Gavelienė.
Visgi pastebima, kad kelialapių kainos, kada išvykstama vasario 16 d. ryte ir grįžtama 19 d. vakare, yra didesnės nei kitais žiemos savaitgaliais.
Populiariausios kryptys – Egiptas, Ispanija
Kaip teigė Ž. Gavelinė, nors žiemą dalis renkasi keliones į kalnuotas šalis, kur galima slidinėti, vis tik populiariausios kelionės išlieka į šiltesnius kraštus.
„Yra segmentas, kurie važiuoja slidinėti, bet jis yra mažesnis nei tie, kurie važiuoja į šiltus kraštus. Šilti kraštai yra aktualūs, ypač viešbučiai, kurie gali pasiūlyti pramogas vaikams, maitinimą – jie tikrai laimi prieš slidinėjimo regionus. O dalis atostogauja čia, vietoje – lepinasi kurortuose“, – tendencijas apibūdino Ž. Gavelienė.
Populiariausios kryptis šią žiemą išlieka Egiptas, Hurgada, Tenerifė, JAE, taip pat Madeiros salos.
Vasarą tarp populiariausių kurortų išlieka Kanarų salos, Graikija, Juodkalnija, Tunisas, Bulgarija. Vis dažniau keliautojai renkasi kruizus po Viduržemio jūrą ar Graikijos salas, kyla susidomėjimas upių kruizais, kurių metų per dieną aplankomos kelios valstybės. Lietuvių mylimiausia vis dar išlieka Turkija – net 5 kelionių organizatoriai veža turistus į šią šalį.
Visgi, lietuviai, planuodami keliones į užsienį, vis dažniau išbando tolimus egzotiškus kraštus.
„Keliauja daug, ir metai iš metų tendencijos tik augančios. <...> Pastebime, kad yra naujų krypčių susidomėjimas. Tai egzotinės kryptys, tolimieji kraštai – Meksika, Kuba, Zanzibaras, Tailandas“, – sakė „Novaturas“ atstovas Kazimieras Jarmalis.
Kelionės kaina žiemą – apie 1000 eurų asmeniui
Vidutinė kaina, pasak kelionių agentūrų, esą siekia apie 1000 eurų.
„Jei lygintume sausį, pabrangimas nėra labai didelis, ir mūsų vidutinė kaina yra 1 tūkst., kai praėjusiais metais buvo 980, tai išleidžiama suma labai panaši“, – sakė K. Jarmalis.
„Vidutinė įsigyjamų kelionių kaina asmeniui yra 850 eurų. Natūralu, kad jei tai yra šventinis periodas, ar kai sutampa moksleivių atostogų datos, tokiu metu kainos aukštesnės – 1 tūkst. ir daugiau“, – pridėjo „TezTour“ atstovė Inga Aukštuolytė.
Lietuviai vis dažniau vasaros kelionėms pradeda ruoštis iš anskto – kelialapius ateinančioms atostogoms įsigyja rudenį. O nusipirkus kelialapį prieš pat sezoną kelionė gali išbrangti maždaug 15 procentų.
„Dažniausiai keliones, vos prasidėjus išankstiniams pirkimams, įsigyja tie, kurie turi tradiciją į tą pačią šalį važiuoti kasmet. Išankstiniai pardavimai vasarai prasidėjo dar rudenį. Dalis tada nusipirko, dalis ieškojo juodojo penktadienio ir kalėdinių nuolaidų. O kita dalis laukia, kas įdomesnio atsiras, nes pasipildo asortimentas ir galbūt yra ta dalis, kuri laukia paskutinės minutės“, – pasakojo Ž. Gavelienė.
Tiesa, savaitės kelionė į tolimesnius egzotinius kraštus, pavyzdžiui Zanzibarą Tanzanijoje ar Maldyvus, gali atsieiti asmeniui ir kelis tūkstančius eurų.
