Vaikų gydytojai įspėja, jog lygiagrečiai su COVID-19 pandemija vyksta didžiulė trumparegystės epidemija. Ir, kaip pabrėžia jie, kaltas dėl to be tik nuotolinis mokymasis ir karantinas, bet ir per mažas tėvų dėmesys atžalų sveikatai.
Sveiki vaikai tampa trumparegiais
Kaip portalui tv3.lt pasakojo „Optometrijos centro“ oftalmologė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Bendorienė, pastebima, kad ne tik pagilėjo jau turimos regėjimo bėdos, bet jos užklupo ir iki tol buvusius sveikus vaikus.
Gydytoja nurodė dvi vaikų akių sveikatos blogėjimo kryptys. Visų pirma, dėl išaugusio naudojimosi kompiuteriu ir kitais ekranais bei nebuvimo lauke padažnėjo ir padaugėjo trumparegystės atvejų.
„Trumparegystei svarbią įtaką turi laikas, praleistas prie ekranų. Kuo jo praleidžiama daugiau, tuo akys labiau kenčia, ypač nuo mažų ekranų – telefonų, planšečių, nešiojamų kompiuterių. Ir situacija tokia, kad tie vaikai, kurie dar matė gerai, tampa trumparegiais, o tie, kurie ja jau sirgo, būklė ženkliai pablogėjo“, – sakė specialistė.
Anot jos, ką pasakoja ir patys vaikai – nuotoliniu būdu jie mokosi prie kompiuterio – prie didesnio ar mažesnio ekrano, o pertraukėlių metu žaidžia telefonais.
„Negana to, kai kurie tą įsigudrina daryti ir pamokų metu. Taigi jie turi vieną ekraną pamokoms, o kitą – žaidimams. Taigi standartinis vaikas dabar gyvena su dviem ekranais“, – konstatavo J. Bendorienė.
Akys genda be dienos šviesos
Gydytoja pažymėjo, kad stiprų teigiamą poveikį akių sveikatai turi buvimas lauke, dienos šviesoje. Tuomet tinklainė gamina neuromediatorius – dopaminą, melatoniną, kurie apsaugo akis ir neleidžia trumparegystei atsirasti ar blogėti.
Deja, kaip žinia, karantino metu vaikai dar mažiau laiko praleido lauke ir galėjo legaliai valandų valandas praleisti prie įvairių ekranų.
„Anksčiau bent nueidami į mokyklą ar būrelį, pareidami vaikai pabūdavo lauke kad ir 20, 30 minučių. Tai jau būdavo nauda. Kadangi karantino metu, būdavo, vaikai išvis neišeidavo į lauką ar būdavo labai mažai, tai turėjo įtakos, kad trumparegysčių padaugėjo, o ją jau turėjusiems laipsnis padidėjo“, – kalbėjo vaikų oftalmologė.
Dar viena vaikų regos blogėjimo kryptis – žvairumas. Pasak gydytojos, vėlgi dėl ilgo žiūrėjimo iš arti ir nebuvimo lauke padaugėjo naujų žvairumo atvejų. Negana to, dėl tų pačių priežasčių ir jau išgydytiems vaikams liga vėl ėmė atsinaujinti.
Vaikų srauto laukė dar kovo mėnesį
Pašnekovė konstatavo, kad iš esmės vyksta baisi epidemija, tad ir didesnio vaikų srauto tikėjosi sulaukti dar ankstyvą pavasarį.
„Realiai vaikų jau laukiau nuo kovo mėnesio, kai pradėjo laisvėti karantinas. Bet jie pradėjo ateiti tik dabar. Matyt, kol sėdėjo namie, niekas nepastebėjo, kad prastai mato į tolį. O kai vaikai pradėjo grįžti į mokyklas, pamatė, kad nemato“, – apgailestavo gydytoja.
Anot J. Bendorienės, didysis pacientų antplūdis prasideda dabar, nes vaikai ateina tikrintis profilaktiškai pas šeimos gydytojus: „Jie pirmi pastebi, kad blogai vaikas mato, tada siunčia pas akių gydytojus.“
Pažymima, kad ne mažiau svarbią vietą kalbant apie akių sveikatą užima ir genetika – jei tėvai blogai matė, daug šansų, kad ši bėda vargins ir vaiką: trumparegystė didės ir net pralenks tėvų dioptrijas.
Visgi itin dažnai patys tėvai savo elgesiu ir nedrausminimu ilgai leisti laiką prie ekranų daro didžiulę žalą jų sveikatai.
„Kuo mažesnis vaikas daugiau žaidžia telefonu, tuo jis labiau pažeidžiamas. Vyresni vaikai, apie 12–13 m. jau mažiau pažeidžiamai, bet labiausiai nukenčia būdami ikimokyklinio amžiaus. Kai telefonais žaidžia 2–3 metų amžiaus vaikai ir tampa trumparegiais, jiems ateityje gresia didelės dioprijos, gal net keliolika. Ir pagrindinė bėda – neribotas žaidimas su telefonais“, – konstatavo J. Bendorienė.
Teikia rekomendacijas nuotoliniam mokymuisi
Gydytoja sutiko, kad ekranai šiais laikais neišvengiami, kaip ir nuotolinio mokymo nepavyks išvengti, todėl teikiamos ir Pasaulio oftalmologų organizacijos rekomendacijos, jog šis procesas regėjimui keltų kuo mažiau įtampos. Visu pirma, svarbu, kad ekranas, prie kurio vaikas mokosi, būtų kuo didesnis.
Be kita ko, pašnekovė pabrėžė, kad šiais laikais esama metodų, leidžiančių stabdyti trumparegystės progresavimą: lašinami atropino lašiukai, turima specialių kontaktinių lęšių, kurie stabdo trumparegystę.
„Trumparegystės progresavimą mokame šie tiek prilėtinti, bet tam reikia kreiptis į gydytojus. O tam reikia, kad tėvai būtų neabejingi“, – pastebėjo J. Bendorienė.
Tuo metu mėgstantiems skaityti vaikams, kokių dabar maža, ji patarė kas 10 minučių daryti trumpas pertraukėles, pasižiūrėti į tolį.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad vaikų apsilankymai pas gydytojus praėjusiais metais stipriai sumažėjo apsilankymų pas gydytojus. Dėl to laukiama ne tik daugiau užleistų sveikatos sutrikimų, bet ir galinčių kristi skiepijimo apimčių.
