Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja genetikė Birutė Tumienė pasakoja, kad iš medicininės pusės kraujomaiša yra laikoma pirmos ir antros eilės giminaičių lytiniai santykiai (broliai ir seserys, mama ir sūnus, tėvas ir dukra bei pirmos eilės pusbroliai).
Moteris teigia, kad incestas pavojingas tuo, jog jei tėvai susilaukia vaiko, tuomet jis susiduria su žymiai didesne rizika turėti tam tikrų fizinių sutrikimų ar sveikatos problemų.
„Mes visi turime 20 000 genų. Ir tuose genuose yra įvairiausių pakitimų pas visus, be išimties, žmones. Kai kurie iš tų pakitimų gali lemti polinkį į autosominiu recesyviniu būdu paveldimas ligas, kurių nešiotojais esame kiekvienas iš mūsų. Tad, sakykime, jeigu yra giminingumas tarp tėvų, tuomet tėvas ir dukra turi pusę visų bendrų genų. Tai jeigu net pusė genų yra tokie patys, yra labai didelė tikimybė, kad palikuoniui pasireikš ligos“, – aiškina gydytoja.
Dažniausiai gali būti paveldimos medžiagų apykaitos ligos, kurios pasireiškia sunkiais simptomais, pasitaiko ir neurologiniai pažeidimai ar intelektinė negalia. Būdinga ir cistinė fibrozė – genetinė liga, kuri pasižymi sutrikusia žmogaus liaukų funkcija. Šios ligos nešiotojais Šiaurės Europoje yra net 1 iš 25 žmonių.
Visgi, pasakyti tiksliai, kokia yra tikimybė, jog vaikas gims su kokia nors liga priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. Kadangi gydytojams reikia įvertinti, koks yra giminystės laipsnis bei kokios ligos yra būdingos giminėje.
„4 proc. visų naujagimių gimsta su raidos ydomis. Šis procentas yra bendras kiekvienam iš mūsų. Bet kai skaičiuojama genetinė rizika, tai prie tos „populiacinės“ rizikos pridedama ir rizika dėl giminingumo. Tai galiausiai, tas procentas išauga ir pasidaro ganėtinai didelis“, – pasakoja gydytoja genetikė.
Tiesa, ji prideda, kad genai per kartas „nešokinėja“ ir nepersiduoda. Tad, pavyzdžiui, jei vaiko seneliai buvo artimi giminės, tai nereiškia, kad ligos gali persiduoti ir anūkui ar anūkei.
Kartais net nežino, kad yra giminės
B. Tumienė atvirauja, kad dažniausiai į gydytojus kreipiasi antros ar trečios eilės pusbroliai, kurie planuoja susituokti ir susilaukti vaikų, tačiau nori sužinoti, kokia yra rizika, jog gimęs palikuonis gali paveldėti sunkias ligas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet žmogus kreipiasi dėl ligos, o paaiškėja, kad ji pasireiškė dėl giminingų tėvo ir motinos ryšių.
„Mes gilinamės, kaip ta pati reta geno mutacija galėjo būti pas abu tėvus. Ir būna, jog paaiškėja, kad tie žmonės kilę iš vieno kaimo arba, kad taip nutiko dėl nesantuokinių ryšių“, – sako B. Tumienė, kuri prideda, kad giminingos santuokos Lietuvoje yra retos.
Moteris taip pat akcentuoja, kad medikų darbas yra padėti žmonėms ir jiems negali rūpėti žmogaus asmeniniai sprendimai. Tad jeigu Lietuvos įstatymai leidžia tokius giminingus ryšius, gydytojai tik tai gali paaiškinti žmogui, kokia rizika gali kilti dėl jų.
„Aišku, jeigu tai yra koks nors teisminis įvykis, tai mes turime elgtis taip, kaip yra nustatyta Lietuvos įstatymuose“, – teigia B. Tumienė.
Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis ir tetoms su sūnėnais. Tiesa, baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą netaikoma. Tokių artimų giminių santykių nepripažįsta ir bažnytinės institucijos.
Siekta uždrausti
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra ELTA, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė siekė inicijuoti Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis kraujomaiša būtų kriminalizuota.
Argumentuota, jog šiais pakeitimais būtų sumažintas seksualinių nusikaltimų skaičius. Taip pat tai veiktų kaip prevencijos priemonė, siekiant išvengti vaikų apsigimimų ir paveldimų ligų rizikų.
Pataisomis siūlyta už kraujomaišą numatyti baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą nuo 3 iki 6 metų.
R. Šalaševičiūtės teigimu, kraujomaiša kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių bei kitose už ES ribų esančiose valstybėse.
Tiesa, Seimo teisės departamentas siūlymą kriminalizuoti kraujomaišą įvertino kritiškai, o Seimas šį projektą atmetė.