Retai diskutuojamas, bet šiandienos pasaulyje itin aktualus klausimas – sunkieji metalai žmogaus organizme. Tokie metalai kaip švinas, gyvsidabris, kadmis gali patekti į mūsų organizmą pačiais įvairiausiais būdais – per maistą, vandenį, orą ar net kosmetiką.
Teigiama, kad didelės šių medžiagų koncentracijos gali būti toksiškos ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Kaip atpažinti pirmuosius užterštumo požymius? Kokie kasdieniai įpročiai labiausiai prisideda prie sunkiųjų metalų kaupimosi organizme?
Nerado atsakymo, kas darosi su vaikais
Šia tema aktyviai jau dešimtmetį besidominti gydytoja I. Misiūnienė pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo to, kai vaikams pradėjo reikštis nepaaiškinami simptomai.
„Kaip gydytoja apskritai visada turėjau smalsumą, kaip veikia žmogaus kūnas, kaip jį „užkurti“, kad turėtume energijos, būtume gražūs, sveiki. Bet iškilo problemų su vaikų sveikata – nelabai baisių, bet labai erzinančių“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ eteryje.
Kaip patikslino pašnekovė, vaikus vargino gana stiprūs ir dažni tikai, kas yra gana rimtas neurologinis simptomas, taip pat – šlapinimasis į lovą.
„Tai nebuvo taip baisu, kad stipriai gadintų gyvenimą, bet nerimo kėlė daug. Ir daug metų neradau atsakymo, kas jiems yra. Labai daug metų ieškojau, daug gydytojų praėjau. (...)
Daug ieškojau ir po 7 metų radau, kad mano vaiko atveju tai buvo toksiniai metalai. Tik ne visi yra sunkieji – yra toksiškų nesunkiųjų, pavyzdžiui, aliuminis“, – pasakojo I. Misiūnienė.
Iš kur tie toksiniai metalai?
Paklausta, kiek dažnai žmonių organizmai užteršti toksiniais metalais, gydytoja nenorėjo daryti daug apimančių išvadų.
„Turiu tik apie 10-ies metų patirtį, tad negaliu vertindama tokį trumpą periodą teigti, kad yra kažkoks skirtumas. Bet tokia tendencija yra ir labai daug žmonių organizmuose yra toksinių metalų. Bijau nugąsdinti, bet kas antras-trečias turėtų“, – teigė gydytoja.
Pasak jos, intoksikacijai toksiniais metalais labai daug įtakos turi aplinka, jos užterštumas, kosmetika, dirvožemis, maistas, bet labiausiai, jos manymu, tai sąlygoja mūsų žarnyno veikla.
„Mūsų sveikas žarnynas turėtų turėti daug gerų bakterijų, kurios ir saugo nuo intoksikacijos toksiniais metalais. Ir kas visuomenėje nuosekliai prastėja, tai yra žarnyno sveikata – visas mikrobiomas kuo toliau, tuo labiau skursta.
Toksiniai metalai į organizmą gali patekti juos įkvepiant iš aplinkos, su kosmetika (ypač dekoratyvine), kvepalais. Turi įtakos cheminis valymas, nauji baldai, kilimai, apskritai remontas nėra sveika.
Čia prisideda ir aplinka, ir mityba, ir vaistai, antibiotikai. Visa tai labai nualina mūsų natūralias apsaugines sistemas. Todėl gali būti du žmonės, valgantys visiškai tą patį maistą ir vienas gali būti stipriai intoksikuotas, o kitas – visiškai ne“, – aiškino I. Misiūnienė.
Iš kur tie toksiniai metalai patenka į žmogaus organizmą? „Mano vaikų atveju, galvoju, tai buvo skiepai. Bet nebūtinai vien jie kalti – tarp savo pacientų turiu daug tokių, kurie neskiepyti ir stipriai intoksikuoti.
Toksiniai metalai į organizmą gali patekti juos įkvepiant iš aplinkos, su kosmetika (ypač dekoratyvine), kvepalais. Turi įtakos cheminis valymas, nauji baldai, kilimai, apskritai remontas nėra sveika. Jei šeimoje yra labai jautrus žmogus, kurio toksinis lygis labai aukštas, kartais pabuvimas naujai suremontuotame bute gali būti paskutinis lašas ir sukelti pasekmes“, – įspėjo gydytoja.
Požymiai gali būti įvairūs ir nespecifiniai
Paklausta, ar yra kokie požymiai, kaip pats žmogus gali įtarti, kad jis yra užsiteršęs toksiniais metalais, pašnekovė nudžiuginti negalėjo: „Labai sunku tą suprasti ir pamatyti. Pavyzdžiui, iš įdomesnių požymių holistinėje medicinoje vyrauja tokia nuomonė, kad horizontalios raukšlės kaktoje rodo toksinių metalų susikaupimą. Bet tai visiškai nereiškia, kad jei tokių raukšlių nėra, nėra ir intoksikacijos.“
Pasak jos, toksiniai metalai sukelia tiek daug ir neurologinių, ir fiziologinių simptomų, kad sunku juos išskirti. Juo labiau kad jie gali būti ir daugelio kitų įvairių sutrikimų požymiai.
„Kai kurie metalai, pavyzdžiui, aliuminis, sukelia daugiau specifinių požymių – labai veikia ir slopina neurologinę sistemą, gali sukelti epileptinius (ir ne tik) traukulius, tikus, mikčiojimą.
Gali paskatinti autizmo spektro sutrikimus, nes yra stipriai intoksikuojamos smegenys, gali būti vaiko raidos, protinis, ūgio ir svorio atsilikimas, odos egzemos ir kiti dermatitai. Kita vertus, tokie patys neurologiniai simptomai gali būti ir ne dėl toksinių metalų poveikio“, – I. Misiūnienė.
Tiria iš plauko
Kadangi ši būklė sunkiai nustatoma, siūloma testuotis. Vis tik, pasak jos, su tyrimais irgi nėra taip paprasta – kraujo tyrimai parodo, jei organizmas šviežiai intoksikuotas.
„Organizmas šiaip ginasi, supranta, kad tokios medžiagos neturi cirkuliuoti kraujyje ir išslapsto tuos toksinus po visas pakampes, tad kraujyje jų nebeaptiksi.
Ji ragino valgyti daug probiotinio maisto – tai būtų jogurtai, kefyrai, raugintos daržovės. Visa tai veikia labai teigiamai ir įgalina organizmą patį valytis.
Su šlapimu jie išskiriami, jei šalinasi iš organizmo, bet jie labiau mėgsta kažkur – smegenyse, kepenyse, sąnariuose „sėdėti“ ir nesišalina. Pati labiausiai mėgstu daryti plauko testą, tik Lietuvoje neturime laboratorijų, tam siunčiame į užsienį“, – pasakojo gydytoja.
Jei plaukas dažytas, patariama praleisti vieną dalies galvos dažymą, kai pakaušio srityje jau atauga 2–3 cm plauko, o tiek tyrimui jau pakanka.
Kaip išsivalyti nuo toksinių metalų?
Pasak gydytojos, pats organizmas yra pakankamai „protingas“, tad tereikia padėti jam:
„Jei visą mediciną sudėtume į vieną sakinį, organizmui reikia duoti pakankamai medžiagų, kad jis sugebėtų pats pasigaminti, ko jam trūksta ir tiesiog neužteršinėti jo, tada jis ilgainiui pats po truputį valysis. Aišku, jei kalbame apie rimtas intoksikacijas, reikia žiūrėti, kokia yra riba.
Bet visuomet siūlau pirmiausia ieškoti priežasties. Apie 50 proc. atvejų intoksikacijų šaltinis nėra randamas, reikia labai stipriai kreipti dėmesį į tai, kas vyksta žarnyne, ar jis nėra pralaidus.“
Pašnekovės aiškinimu, taip nutinka, jei blogųjų bakterijų jame yra daugiau nei gerųjų. Žarnynas (bakterijos ir jo gleivinė) selektyviai praleidžia, kas patenka į mūsų kraują, bet ko nepraleis.
„Jei, sakykime, suvalgėme gyvsidabrio, gerosios bakterijos jį sulaiko, neleidžia patekti į kraują, gleivinė yra sveika, neporėta, yra natūralus barjeras, kad nepatektų visi toksinai. Tokiu būtų ir ties toksiniai metalai yra pašalinami iš organizmo“, – dėstė I. Misiūnienė.
Vengia cukraus, miltų
Ji pasakojo pacientams patarianti išbandyti švelnius, natūralius metodus, kaip padėti organizmui pačiam valytis: „Pavyzdžiui, tai yra šviežiai spaustų sulčių gėrimas, vonios su magnio druskomis, jūros druska, suaugusiems žmonėms gali būti kažkoks pasninkas.
Maisto produktas, kuris valo toksinius metalus, yra žalias kiaušinio baltymas (aišku, laimingų vištų, gerų kiaušinių), yra visokių žolių. Bet, jei yra labai didžiulės intoksikacijos, yra labai populiarus papildas su kalendra ir chlorella, tai negalima to vartoti. (...) Apskritai tai, kas palaiko organizmą sveiką, netiesiogine prasme valys ir toksinius metalus. Jei toksinių metalų labai daug, tai gydoma rimčiau – vaistais ir kt.“
Paklausta praktinių patarimų, kokio galbūt maisto vengti, ji pati tikino fanatiškai į mitybą nežiūrinti, vaikai valgo visko, o žarnynas nėra pralaidus. „Bet tikrai kiek įmanoma vengiame cukraus, miltų ir grūdinių dalykų. Bet nėra taip, kad jokiais būdais nė kruopelės cukraus, bet kuo mažiau – tuo geriau“, – patirtimi dalinosi gydytoja.
Ji ragino valgyti daug probiotinio maisto – tai būtų jogurtai, kefyrai, raugintos daržovės. „Visa tai veikia labai teigiamai, to turėtume gauti kasdien ir daug. Tai suteikia daug sveikatos ir įgalina organizmą patį valytis. Toliau reikia žiūrėti, kokius vaistus vartojame, ką leidžiamės į kraują, kuo kvėpuojame, kvėpinamės, tepame ant savęs“, – patarė I. Misiūnienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
