Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr. Vytauto Kasiulevičiaus, žvelgiant į šiuos skaičius gali susidaryti įspūdis, kad yra ruošiamasi krizei.
„Savaime nėra žalingas didelis PSDF biudžeto rezervas, tačiau šiaip jis yra skirtas krizinėms situacijoms. Kuo jis didesnis, esant kokiai ekstremaliai situacijai jis gali būti panaudotas šaliai neprisiimant kažkokių papildomų įsipareigojimų, skolinantis pinigų, perskirstant juos iš kitų sričių ir t. t.
Tik kyla klausimas, ar tas rezervas yra adekvatus? Galima suprasti, jei jį sudaro 12 procentų viso PSDF biudžeto, bet kai rezervas kitais metais pasieks 400 milijonų eurų, tai kelia klausimų, kokiai didelei krizei mes ruošiamės? Galbūt tada Vyriausybė galėtų informuoti, kokia krizė nusimato, galbūt išties reikalingi mobilizaciniai pertvarkymai jai ruošiantis“, – svarstė šeimos gydytojas.
Profesoriaus manymu, greičiau yra panašu, kad visa fiskalinė drausmė perkeliama ant PSD ir „Sodros“ pečių.
„Vis dėlto PSDF greičiausiai paima didžiausią naštą. Tačiau keistai atrodo, kai 400 milijonų numatoma rezerve, kai valstybės stabilizavimo fondas ar „Sodros“ rezervas nesudarys dviejų trečdalių tos sumos“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Jis pabrėžė, kad dalis šių pinigų, pavyzdžiui, apie 150 milijonų eurų galėtų laisvai būti panaudojama asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo didinimui.
Dabar gi išlaidos asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos paslaugoms viso labo didėja tik 6 procentais.
„Nereikėtų pamiršti, kad čia kalbame ne tik apie medikų atlyginimus (kurie nedidėja tokiu procentu, kaip žadėta), čia įeina ir įvairūs pacientams atliekami tyrimai, to paties maitinimo ligoninėje, įstaigos infrastruktūros užtikrinimas.
Be abejo, galima tik pasidžiaugti, kad PSDF auga ir tai yra didžiausias mokančiųjų PSD įmokas nuopelnas. Tačiau fondo augimo greitis, kuris pastaraisiais metais yra stebėtinai didžiulis, visgi yra spartesnis nei paslaugų finansavimo didėjimas“, – aiškino V. Kasiulevičius.
Socialinė apsauga – deficitinio biudžeto įkaitė
Ekonomistas, VU profesorius Romas Lazutka sutiko, kad kaupiant socialinį rezervą iš dalies siekiama apsidrausti krizės atveju. Jo teigimu, šiuo metu socialinė apsauga yra lyg paversta įkaite saugoti rezervą tam, kad „pridengtų“ skylėtą biudžetą.
„Valstybės biudžetas yra deficitinis. Tačiau kadangi žinomas įsipareigojimas Europos Komisijai, kad Lietuva neturėtų deficitinio biudžeto, nes ekonomika auga ir nėra pagrindo skolintis, yra skaičiuojamas visas, vadinamasis konsoliduotas biudžetas, į kurį įeina ir sveikatos draudimo, ir „Sodros“ biudžetas.
Taip šiais fondais yra padengiamas valstybės biudžeto deficitas. Tai nėra gerai, nes vis skundžiamasi, kad socialinė sritis menkai išplėtota ir jai stinga lėšų. O tokiu būdu ji tampa kaip įkaite saugoti rezervą“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo aiškinimu, išeitis būtų subalansuoti valstybės biudžetą, jį surinkti kitais mokesčiais, tačiau čia vėl susiduriama su kitais iššūkiais.
Anot R. Lazutkos, galima suprasti, kodėl nesiimama laikytis įsipareigojimų didinti sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimus ar skirti didesnes lėšas vaistų išlaidoms kompensuoti.
„Tokie įsipareigojimai būtų pastovūs, o jei ateityje nebus surinktas toks biudžetas, kiek dabar numatyta, atsirastų krizė, tada bus bėda, tektų skolintis ir panašiai. Taigi tokiu atveju tarsi yra apsidraudžiama“, – sakė jis.
Ne laikas kaupti rezervą
Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad fiskalinės drausmės įstatymai riboja bendrų valdžios sektorių finansų deficitų augimą, todėl nėra tikslinga vertinti atskirų fondų balansus.
„Ką pateikia Finansų ministerija, yra numatomas dviejų dešimtųjų procentų BVP perteklius. Normalu, kad jei viename biudžete yra perteklius, kitame – deficitas. Tačiau bendrai kalbant dabar nėra metas kaupti dar didesnį rezervą. Lėtėjant ekonomikos augimui, susiduriant su nepalankia išorine aplinka, reikėtų kaip tik mažiau kaupti rezervo ir panaudoti jį ekonomikos skatinimui“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Planuojama, kad 2020 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, administruojamos „Sodros“ – daugiau nei 1 mlrd. 582 mln. eurų, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis – daugiau nei 650 mln. eurų, valstybės biudžeto asignavimai – 36,4 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – apie 32,5 mln. eurų.
Augančias PSDF biudžeto lėšas numatyta paskirstyti šioms sritims: 83,3 mln. eurų (6 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 46,6 mln. eurų (13,3 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 3 mln. eurų (5,1 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, apie 1,5 tūkst. eurų (12 proc.) didės išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms.
Didesnį dėmesį taip pat ketinama skirti prevencinėms programoms ir paskatinti žmones jose dalyvauti, taip pat finansuoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 10,7 mln. eurų (9 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.
Iš viso 200,8 mln. eurų PSDF pajamų planuojama pervesti į PSDF biudžeto rezervą. 2020 m. pradžioje PSDF biudžeto rezervas turėtų sudaryti daugiau nei 400,7 mln. eurų. Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. PSDF biudžeto rezervo pagrindinė dalis 2020 m. pradžioje turėtų sudaryti 34,5 mln. eurų, o likusios PSDF biudžeto rezervo lėšos – 366,2 mln. eurų rizikos valdymo dalį.
