Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Daktaras Algimantas Matulevičius
Tautos ateities forumo pirmininkas
Man vadovaujant Seimo NSGK žinomam (2006 metų) parlamentiniam tyrimui ir vėliau bendraujant su buvusiais ir esamais teisėsaugos pareigūnais tapo žinoma arba pasitvirtino senesni faktai, kad Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios tapo nuožmios įvairių užsienių specialiųjų tarnybų kovos arena. Ir toli gražu ne tik Rusijos, nors reikia pripažinti, kad pastarieji įsitvirtinę stipriausiai, turint mintyse legaliai veikiantį Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pareigūną, aktyvų politiką. Tačiau nuo jų neatsiliko ir mūsų partneriai amerikiečiai, kurie be skrupulų, nemažą dalį KGB aktyvistų arba rezervistų perverbavo į CŽV žinodami kas jie tokie ir kaip jais galima manipuliuoti. Apie tai nevertėtų net rašyti, nes tai įprasta specialių tarnybų rutina, jei ne vienas bet...
Šie, net kelių valstybių specialiųjų tarnybų veikėjai drąsiai veikė ir veikia mažoje, bet vis tik savarankiškoje valstybėje Lietuvoje ir veikia toli gražu ne mūsų visų naudai. Negana to, jie sugeba laikas nuo laiko prasibrauti į gana aukštus valstybinius postus. Esu įsitikinęs, kad bent pirmi asmenys tikrai žinojo, kad tokie veikėjai vadovavo užsienio reikalų ministerijai, valstybės saugumo departamentui, visai eilei kitų ministerijų ir žinybų. Negana to, jie patarinėjo ir patarinėja Prezidentams, premjerams, Seimo vadovams. Kategoriškai nesutinku su tyliai naudojamais argumentais, kad jeigu tūlas ministeris ar šiaip koks klerkas yra užverbuotas draugiškos valstybės specialiosios tarnybos – tai čia nieko bloga. Visų pirma kodėl draugiška valstybė išvis verbuoja mūsų pareigūnus, o antra – negali net mažos valstybės pareigūnas dirbti kitos valstybės specialiajai tarnybai. Taip tampa dviejų ponų tarnas ir nebežino kam tarauti, o juk dauguma iš jų prisiekia tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Ši praktika įsivyravo nuo „Sąjūdžio“ laikų, kai tokie agentai kaip „Kliugeris“ buvo laukiami Lietuvos svečiai, o jie paprasčiausiai vykdė savo žvalgybines misijas. Nepamirškime, kad LTSR KGB buvo sukurtas specialus padalinys „Sąjūdžiui“ ir jie tikrai neleido laiko veltui iki maksimumo pripildydami „Sąjūdį“ savais. Būtent todėl iš „Sąjudžio“ ir buvo išgyvendinti, o teisingiau „išėsti“ tokie didūs žmonės kaip Justinas Marcinkevičius, Arvydas Juozaitis, Vytautas Radžvilas ir visa eilė kitų.
Būtent šiame kontekste reikia nagrinėti naująją šalies istoriją ir ją ištikusią nelaimę, kai Tauta vos iškovojusi nepriklausomybę buvo atiduota apvogti ir sunaikinti saviems vertelgoms ir pilkiems politikieriams. Visą laiką per 21 metus kova vyko ne už geresnį ir teisingesnį žmonių gyvenimą, o tarp specialių tarnybų įtakos, siekiant savo specifinių tikslų nieko bendro neturinčių su žmonių ir valstybės gerove. Tai ir plačiai nuskambėjusi CŽV kalėjimų istorija, kurios kaip velnias kryžiaus bijo ponas Valdas Adamkus. O juk čia jokia paslaptis, kad kalėjimai buvo ir ne tik. Bet buvo ir didžiulės grynųjų pinigų sumos įvežamos be jokios kontrolės į Lietuvą ir neaišku kieno kišenėse nusėdusios. Buvo ir saugumo karininko Vytauto Pociūno tremtis, bei nužudymas. Jis žinojo apie pavogtas grynų pinigų sumas keliaujančias iš JAV per Lietuvą. Todėl, jog ruošėsi apie tai viešai pasakyti jis ir buvo nužudytas. O juk ponas Valdas Adamkus apie tai negalėjo nežinoti, nes jam pavaldus VSD, kurio žmonės tai aktyviai vykdė. Buvo ir kitų Valdui Adamkui „pakištų“, jo aktyvių pagalbininkų iš mūsų išaiškinto ir išviešinto „valstybininkų“ klano, kaip Albinas Januška, nesuprantamų nei mums, nei patiems rusams, pono V.Jakunino apdovanojimo Lietuvos valstybiniu ordinu istorijų.
Tačiau labiausiai manau ponas V. Adamkus bijo dvejų, vėlgi žinomų, bet specialiai pamirštamų, nusikaltimų įvykdytų padedant tiems ponams, kurie vėliau per visus dešimt metų jo Prezidentavimo ir reikalavo jų klausyti, nes būtent jie jį paskyrė LR Prezidentu. Būtent – paskyrė. Nusikalstamai pamindami LR Konstituciją, nes visi žinojo, kad ponas V. Adamkus negyveno 3 metus Lietuvoje, nes dirbo oficialioje JAV valstybinėje tarnyboje. Ponas V. Adamkus LR Prezidentu tapo neteisėtai. Tai ne išsigalvojimas, o faktas. Tie, kas padėjo, kad taip įvyktų suprantama tikėjosi dėkingumo ir paklusnumo, kurį ir gavo.
Tautos ateities forumo pirmininkas
Man vadovaujant Seimo NSGK žinomam (2006 metų) parlamentiniam tyrimui ir vėliau bendraujant su buvusiais ir esamais teisėsaugos pareigūnais tapo žinoma arba pasitvirtino senesni faktai, kad Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios tapo nuožmios įvairių užsienių specialiųjų tarnybų kovos arena. Ir toli gražu ne tik Rusijos, nors reikia pripažinti, kad pastarieji įsitvirtinę stipriausiai, turint mintyse legaliai veikiantį Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pareigūną, aktyvų politiką. Tačiau nuo jų neatsiliko ir mūsų partneriai amerikiečiai, kurie be skrupulų, nemažą dalį KGB aktyvistų arba rezervistų perverbavo į CŽV žinodami kas jie tokie ir kaip jais galima manipuliuoti. Apie tai nevertėtų net rašyti, nes tai įprasta specialių tarnybų rutina, jei ne vienas bet...
Šie, net kelių valstybių specialiųjų tarnybų veikėjai drąsiai veikė ir veikia mažoje, bet vis tik savarankiškoje valstybėje Lietuvoje ir veikia toli gražu ne mūsų visų naudai. Negana to, jie sugeba laikas nuo laiko prasibrauti į gana aukštus valstybinius postus. Esu įsitikinęs, kad bent pirmi asmenys tikrai žinojo, kad tokie veikėjai vadovavo užsienio reikalų ministerijai, valstybės saugumo departamentui, visai eilei kitų ministerijų ir žinybų. Negana to, jie patarinėjo ir patarinėja Prezidentams, premjerams, Seimo vadovams. Kategoriškai nesutinku su tyliai naudojamais argumentais, kad jeigu tūlas ministeris ar šiaip koks klerkas yra užverbuotas draugiškos valstybės specialiosios tarnybos – tai čia nieko bloga. Visų pirma kodėl draugiška valstybė išvis verbuoja mūsų pareigūnus, o antra – negali net mažos valstybės pareigūnas dirbti kitos valstybės specialiajai tarnybai. Taip tampa dviejų ponų tarnas ir nebežino kam tarauti, o juk dauguma iš jų prisiekia tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Ši praktika įsivyravo nuo „Sąjūdžio“ laikų, kai tokie agentai kaip „Kliugeris“ buvo laukiami Lietuvos svečiai, o jie paprasčiausiai vykdė savo žvalgybines misijas. Nepamirškime, kad LTSR KGB buvo sukurtas specialus padalinys „Sąjūdžiui“ ir jie tikrai neleido laiko veltui iki maksimumo pripildydami „Sąjūdį“ savais. Būtent todėl iš „Sąjudžio“ ir buvo išgyvendinti, o teisingiau „išėsti“ tokie didūs žmonės kaip Justinas Marcinkevičius, Arvydas Juozaitis, Vytautas Radžvilas ir visa eilė kitų.
Būtent šiame kontekste reikia nagrinėti naująją šalies istoriją ir ją ištikusią nelaimę, kai Tauta vos iškovojusi nepriklausomybę buvo atiduota apvogti ir sunaikinti saviems vertelgoms ir pilkiems politikieriams. Visą laiką per 21 metus kova vyko ne už geresnį ir teisingesnį žmonių gyvenimą, o tarp specialių tarnybų įtakos, siekiant savo specifinių tikslų nieko bendro neturinčių su žmonių ir valstybės gerove. Tai ir plačiai nuskambėjusi CŽV kalėjimų istorija, kurios kaip velnias kryžiaus bijo ponas Valdas Adamkus. O juk čia jokia paslaptis, kad kalėjimai buvo ir ne tik. Bet buvo ir didžiulės grynųjų pinigų sumos įvežamos be jokios kontrolės į Lietuvą ir neaišku kieno kišenėse nusėdusios. Buvo ir saugumo karininko Vytauto Pociūno tremtis, bei nužudymas. Jis žinojo apie pavogtas grynų pinigų sumas keliaujančias iš JAV per Lietuvą. Todėl, jog ruošėsi apie tai viešai pasakyti jis ir buvo nužudytas. O juk ponas Valdas Adamkus apie tai negalėjo nežinoti, nes jam pavaldus VSD, kurio žmonės tai aktyviai vykdė. Buvo ir kitų Valdui Adamkui „pakištų“, jo aktyvių pagalbininkų iš mūsų išaiškinto ir išviešinto „valstybininkų“ klano, kaip Albinas Januška, nesuprantamų nei mums, nei patiems rusams, pono V.Jakunino apdovanojimo Lietuvos valstybiniu ordinu istorijų.
Tačiau labiausiai manau ponas V. Adamkus bijo dvejų, vėlgi žinomų, bet specialiai pamirštamų, nusikaltimų įvykdytų padedant tiems ponams, kurie vėliau per visus dešimt metų jo Prezidentavimo ir reikalavo jų klausyti, nes būtent jie jį paskyrė LR Prezidentu. Būtent – paskyrė. Nusikalstamai pamindami LR Konstituciją, nes visi žinojo, kad ponas V. Adamkus negyveno 3 metus Lietuvoje, nes dirbo oficialioje JAV valstybinėje tarnyboje. Ponas V. Adamkus LR Prezidentu tapo neteisėtai. Tai ne išsigalvojimas, o faktas. Tie, kas padėjo, kad taip įvyktų suprantama tikėjosi dėkingumo ir paklusnumo, kurį ir gavo.
REKLAMA
REKLAMA
Grybauskaitė susitiko su Taivano prezidentu ir viceprezidente