Paklausta, kaip vertina dabartinius Lietuvos politikus, ypač susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, D. Grybauskaitė teigė, kad politinė kultūra šalyje krito.
„Politinės kultūros kartelė gerokai pažemėjo, kaip ten kai kurie sako – žemiau „plintuso“? Taip jau yra. Bet tai nuo jūsų visų priklauso. Jeigu jūs būsite pakantūs rinkėjai, tai tokius ir turėsite“, – Knygų mugėje kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Nesi pasiruošęs – neik“
Paprašyta prisiminti savo pirmosios kadencijos pradžią 2009-aisiais, D. Grybauskaitė teigė niekada nesvajojusi ir nenorėjusi politinės karjeros, tačiau siekti prezidento posto ją pastūmėjo pareigos jausmas.
„Kaip ir su kalbomis, taip ir su politika – niekada nenorėjau būti politikoje. Nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų jokioje partijų veikloje nedalyvavau ir nesiekiau jokių politinių postų. Visada elgiausi pagal savo atsakomybės supratimo jausmą.
2009 metai man buvo pašaukimas. Supratau savo pareigą valstybei, nes buvo gili krizė, aš buvau eurokomisarė tuo metu, buvusi finansų ministrė. Buvau įsitikinusi, kad galiu padėti valstybei atsistoti ant kojų“, – Knygų mugėje kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ji pridūrė, kad į aukštus postus niekada negalima eiti tik siekiant juose būti.
„Privalu eiti tik tada, jei esi pasirengęs kažką padaryti. Ne būti, o padaryti. Manau, kad didelė dalis žmonių, užimančių politinius postus, ateina būti, savimi pasidžiaugti, save parodyti. Taip, šitą galima matyti ir mes matome turbūt visada“, – sakė prezidentė.
G. Grybauskaitė kritikavo daug ir tuščiai kalbančius politikus ir, jos teigimu, tarp politikų ji išsiskyrė „todėl, kad [kalbėdavo] labai trumpai, labai aiškiai ir beveik be jokio vandens“.
„Žiniasklaidai reikia labai trumpos žinios. Mano kalbėjimo maniera tiko idealiai – kalbėdavau tiksliai, aiškiai ir gana išraiškingai. Aš tikrai ruošdavausi, tai nebuvo spontaniška. Visada reikia ruoštis. Reikia rasti taiklius žodžius, kurie labai išraiškingi ir reikia taikliai pataikyti“, – sakė D. Grybauskaitė.
Jos manymu, tokia kalbėjimo maniera buvo naudinga ne tik žiniasklaidoje, bet ir atstovaujant Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje.
„Svarbiausia, kad tai buvo ne apie mane, o apie Lietuvą. Lietuvos vadovė kalbėjo ir jos visi klausė. Ir mažai valstybei asmenybės ir kalbėjimo maniera užsienyje taip pat labai svarbi. Dėl to, kad mes buvome tiek girdimi, kaip kai kurios didelės valstybės nebuvo girdimos“, – kalbėjo buvusi šalies vadovė.
D. Grybauskaitė akcentuoja, kad atidžiai ruošdavosi ne tik pokalbiams su žiniasklaida, bet ir tarptautiniams susitikimais su valstybių vadovais, įvairioms deryboms. Jos taisyklė – jei nesi pasiruošęs, neik.
„Žmonės turėdavo pas mane ateiti labai pasiruošę. Į bet kokį susitikimą važiuodavau labai gerai pasiruošusi. Todėl ir turėdavau tą psichologinę viršenybę prieš bet kurį oponentą bet kokiame pokalbyje, nes buvau labai gerai pasiruošusi. Kas atvažiuoja ir mano, kad praeis lengvai mažos valstybės vadovę, labai nustebdavo ir labai nejaukiai jausdavosi“, – sakė D. Grybauskaitė.
Užtikrintumo derybose ir įvairiuose susitikimuose D. Grybauskaitei, kaip teigia ji, suteikdavo ne tik geras pasiruošimas, bet ir emocinis nusiteikimas bei tvirta kūno kalba.
„Kas kovos menais kažkada užsiiminėjo, žino, kad nugalima prieš susidūrimą. Tai yra sekundės dalis prieš susitikimą. Lygiai tas pats ir derybų metu prie stalo – turi būti keliomis galvomis geriau pasiruošęs, kad galėtum įtikinti, argumentuoti, pasitikėjimą parodyti ir tavimi patikės.
Kūno kalba yra be galo svarbi, bet jos dirbtinai nepadarysi. Tu žygiuok podiumu. Aš kaip kareivis žygiuoju, žinau, nelabai gražiai, bet tai yra charakteris, pasitikėjimo išraiška ir kūno kalba“, – sakė D. Grybauskaitė.
Paklausta, ar ketina grįžti į politiką, D. Grybauskaitė sakė mananti, kad dešimties metų politikoje užtenka ir į aktyvią politiką įsitraukti ji nebeketina.
