„Mes dabar bandome kažką keisti ir jau kovojame su pasekmėmis, bet, jeigu jie (savivaldybių politikai – ELTA) nebūtų bandę savintis tų pinigų, klastodami dokumentus, tai nebūtų turėję to skandalo, nebūtume turėjo šitiek darbo.
Aš manau, kad įstatymas yra toks, koks yra, prieš įstatymą visi lygūs, tik procedūros skiriasi, tai nemanyčiau, kad kažką reikėtų keisti. Aišku, tobulinti visada galima ir čia sutinku su tuo, bet šis projektas, kuris yra pateiktas, prokuratūros vertinimu, tikrai yra skubotas, neišdiskutuotas, nes matome, kad ir seka dėstoma yra nelogiška“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė N. Grunskienė.
Anot generalinės prokurorės, šiuo metu teismuose pateikti 97 civiliniai ieškiniai dėl galimai neteisėtai panaudotų savivaldybių tarybų narių veiklai skirtų lėšų, šių ieškinių suma siekia 1,118 mln. eurų. Pasak N. Grunskienės, daugiau nei 1,5 mln. eurų (kaip galimai neteisėtai pasisavintų lėšų) buvę ir esami savivaldybių tarybų nariai jau yra grąžinę savanoriškai arba su jais sudarius taikos sutartis.
„Kalbant apie ikiteisminius tyrimus, tai šiuo metu yra pradėti 44 ikiteisminiai tyrimai. Iš viso turime 60 savivaldybių, tačiau yra pradėti (ikiteisminiai tyrimai – ELTA) dėl 44 savivaldybių. Pagal pono Tapino pateiktą informaciją, pradėta 20 ikiteisminių tyrimų ir 24 ikiteisminius tyrimus pradėjo patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai“, – „čekiukų“ bylų statistiką pristatė N. Grunskienė.
Pasak jos, pernai 60 savivaldybių tarybų narių pareikšti įtarimai dėl galimo neteisėto lėšų, skirtų tarybos nario veiklai, pasisavinimo, 31 asmens atžvilgiu baudžiamosios bylos perduotos į teismą.
Kaip teigė N. Grunskienė, pirmos instancijos teisme jau išnagrinėtos 17 „čekiukų“ bylų, visose yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu dar 11 minėto pobūdžio bylų tebenagrinėjamos teismuose.
Neseniai Seimas panaikino opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Andriaus Bagdono teisinę neliečiamybę, jam vėliau pareikšti įtarimai „čekiukų“ byloje.
N. Grunskienė patvirtino, kad šiuo metu „čekiukų“ istorijas tiriančios teisėsaugos akiratyje yra atsidūrusių ir daugiau parlamento narių.
„Nenorėčiau įvardyti nei tikslaus skaičiaus, nei pavardžių, bet tikrai yra atliekami ikiteisminiai tyrimai, kuriuose yra ir šiuo metu Seimo nario pareigas einantys asmenys“, – užsiminė generalinė prokurorė.
Skiriant bausmę už piktnaudžiavimą, siūlo atsižvelgti į žalos dydį
Seimo narių grupė, kurią sudaro ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų parlamente atstovai, registravo BK pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę politikams, pakliuvusiems į vadinamuosius „čekiukų“ skandalus.
Projektu siekiama numatyti, kad skiriant bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, būtų atsižvelgiama į padarytos žalos dydį. BK pakeitimais siūloma nustatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17 500 eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17 500 eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Šiuo metu BK numatyta, kad valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi ar viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Dabar taip pat numatyta, kad į „čekiukų“ skandalus įsivėlę politikai gali netekti teisės būti išrinkti arba būti paskirti į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Šiuo metu tokį viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tada, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis.
Šią nuostatą BK pataisomis siūloma koreguoti, numatant, kad viešųjų teisių atėmimas būtų skiriamas tik tada, jei teismas padarytų išvadą, jog toks teisių atėmimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai siekiant apsaugoti visuomenės interesus. Norima nustatyti, kad teismas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą` skirtų tik veikos padarymo metu einamoms pareigoms arba vykdomai veiklai.
BK pakeitimo projektą pasirašė 20 parlamentarų iš skirtingų Seimo frakcijų: socdemų atstovai Jūratė Zailskienė, Saulius Luščikas, Tadas Barauskas, Mišrios parlamentarų grupės narys Artūras Zuokas, demokratas Tomas Tomilinas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė, liberalas Viktoras Pranckietis, konservatorius Valdas Rakutis, „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Daiva Petkevičienė, Saulius Bucevičius ir kiti.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus tyrimą „Skaidrinam“ ir kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų. „Čekiukų“ bylose kaltiems pripažintiems vietos politikams teismai skyrė baudas bei atėmė teisę dirbti savivaldybėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
