Vilnietė Marija (tikrasis vardas ir parvadė redakcijai žinomi) pasakoja, kad nors privažiavimas prie daugiabučio durų ir yra padarytas, tik įžengus į jo vidų, gyventojus pasitinka laiptai. Todėl daugiabutyje žmonėms, turintiems negalią ar laikinų sveikatos sutrikimų, nėra galimybės patekti net į pirmąjį daugiabučio butą.
„Susimąsčiau aš tik tada, kai vaikas, pamatęs žmogų neigaliojo vežimėlyje paklausė, kaip tas dėdė parvažiuoja namo. Aš jam aiškinu, kad va prie namo yra užvažiavimas ir tada supratau, kad jis tik pro duris tegali įvažiuoti“, – sako Marija.
Ir nors moteris sako suprantanti, kad jei žmogus turi negalią, jis gali tikėtis, kad būstams jiems bus pritaikytas, tačiau, jei žmogus turi kokią laikiną traumą ar yra vyresnio amžiaus, užkilti iki savo gyvenamojo būsto, jam galimybės nebėra.
„Ką daryti vos pajudantiems senukams, ką daryti, jei, pavyzdžiui, neduok Dieve, man lūžta abi kojos ir gyvenu viena. Mane paleidžia iš ligoninės ir ką tada? Šliaužioti tais laiptais kelis mėnesius, prašyti nepažįstamų pagalbos?“, – klausia vilnietė.
Lėšų viskam neužtenka
LND pirmininkas Ignas Mačiukas tvirtina, kad negalią turintys žmonės, norėdami, kad jų būstas būtų pritaikytas jiems gyventi, turi kreiptis į savo savivaldybę.
I. Mačiukas priduria, kad mažesniuose rajonuose dažnai būsto pritaikymo problemos būna išsprendžiamos, tačiau jei žmogus gyvena didesniame mieste, jam gali tekti palaukti.
LND pirmininkas atkreipia dėmesį ir į tai, jog reikia atsižvelgti ir į tai, kokios yra galimybės pritaikyti būstą negalią turinčiam žmogui.
„Jeigu žmogus gyvena kokiame 4-ame, 5-ame aukšte penkiaaukščiame daugiabutyje, kuriame nėra lifto, tai ten tikrai nėra galimybės liftą padaryti. Ten dažniausiai sprendžiama, kad žmogus nors į balkoną galėtų išeiti. Būna pritaikyti išėjimai laiptinių apačioje, daromi turėklai, pandusai arba keltuvai įrengiami. Jei žmogus gyvena 1-ame aukšte, atskirai daromas liftas per jų balkoną“, – aiškina I. Mačiukas.
Kartais reikia tvarkyti ir patį buto vidų – pavyzdžiui, sujungti tualeto kambarį su vonios, kad padidėtų patalpa ir žmogus galėtų įvažiuoti su vežimėliu, kartais reikia pritaikyti laikiklius.
Problemų kelia ir padidėjusios statybų kainos. Todėl darbams atlikti, nebeužtenka tiek lėšų, kiek jų yra skiriama. O ir pačių lėšų pakanka ne visiems.
„Iš anksto savivaldybės turi pranešti, kiek joms reikia lėšų kitiems metams, pagal tai kiek eilėje yra žmonių. Bet būna taip, kad lėšas paskirsto, atsiranda daugiau prašymų, bet jau niekas lėšų nebepapildo ir žmogus nusikelia į kitus metus. Plius dar skirstomi prioritetai, kam reikia pirmiau, pavyzdžiui, dirbantiems, besimokantiems“, – prideda I. Mačiukas.
Be to, anot I. Mačiuko, nėra statybų įmonės, kuri būtų atsakinga už būsto pritaikymo darbus negalią turintiems žmonėms, dėl ko būna skelbiami viešieji pirkimai, kuriuose statybų įmonės dalyvauja gana pasyviai.
LND pirmininko teigimu, prisideda ir žmogiškasis faktorius, kadangi statybų metu, negalią turintys žmonės neturi kur išsikelti, dėl ko vėliau kartais kyla konfliktai tarp jų ir statybininkų.
Kiekviena situacija sprendžiama individualiai
Anot Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko, kad būsto pritaikymo darbai ir jo aplinkos pertvarkymas vykdomas atsižvelgiant į žmogaus judėjimo sutrikimus.
„Būsto pritaikymo asmenims su negalia poreikį nustato komisija, kuri kiekvieną situaciją vertina individualiai ir sprendimus priima pagal faktinę būsto situaciją. Prašymą pritaikyti būstą savivaldybei galima pateikti internetu arba atvykus į savivaldybės klientų aptarnavimo centrą“, – aiškina Vilniaus savivaldybės atstovas.
Programa yra finansuojama valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis. Didžiausia būsto pritaikymui skirtina suma siekia 15583 eurus, atskirai perkėlimo įrangai, kaip keltuvai ar kopikliai, skiriami 15858 eurai. O nuovažoms ir rampoms įrengti gali būti skirti 9625 eurai.
„Pritaikymo darbai vidutiniškai užtrunka apie pusę metų, o jeigu reikalingas projektavimas – iki pusantrų metų“, – sako G. Grubinskas.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje, laukiančių būsto pritaikymo darbų yra 245 asmenys. Tačiau pasakyti, kiek tiksliai laiko gali užtrukti, kol visiems šiems žmonėms bus pritaikyti būstai, savivaldybės atstovas negali.
„Prognozuoti laukimo laiką yra labai sudėtinga, nes jis didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar įvyksta viešieji pirkimai projektavimo, rangos darbams, ar rangovai tinkamai vykdo sutarties sąlygas ir pan. Matome situaciją, kad tokiuose viešuosiuose pirkimuose tiekėjai dalyvauja gana pasyviai, dažnai pirkimai neįvyksta, nes negaunama nė vieno pasiūlymo“, – nurodo G. Grubinskas.
Tiesa, jis priduria, kad yra galimybė savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus.
„Komisijai įvertinus pritaikymo poreikį ir priėmus sprendimą dėl pritaikymo su savivaldybės administracija asmuo ar jo atstovas pasirašo sutartį. Pagal ją darbams organizuoti ir atlikti nustatomas 12 mėnesių terminas ir įsipareigojama kompensuoti būsto pritaikymui patirtas išlaidas“, – aiškina savivaldybės atstovas.
Be to, G. Grubinskas atkreipia dėmesį, kad dėl laikinų sveikatos sutrikimų (tokių kaip lūžiai ar panašiai), būstai nėra pritaikomi. Tačiau jei dėl laikinų sveikatos sutrikimų reikia techninės pagalbos priemonių – tuomet pagalbos prašyti galima Socialinių paslaugų centre.
