Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.
Ši transformacija yra apibrėžiama, kaip perėjimas prie dar platesnio skaitmeninių technologijų naudojimo, robotizacijos ir dirbtinio intelekto įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Neretai ji įvardijama ir kaip ketvirtosios pramonės revoliucijos pradžia. Tiesa, kai kurioms profesijoms tai taps ir jų gyvavimo pabaiga.
Pasaulis dar niekada nesikeitė sparčiau
Ketvirtoji pramonės revoliucija yra skatinama technologinio pažangumo, vis spartesnės duomenų apdorojimo galios bei interneto prieigos, kuri leidžia informacijai po pasaulį sklisti sparčiau, nei kada nors galėjome įsivaizduoti.
Mokslinė fantastika, kai gatvėse galima sutikti automobilį be vairuotojo, operaciją atlikti nuotoliniu būdu ar namuose 3D spausdintuvu atsispausdinti spagečius, jau nebėra jokia fantastika. Tai pamažu tampa mūsų kasdienybe, kuri vis mažiau stebina.
Naujosios technologijos, daiktų internetas ir dirbtinis intelektas taip pat transformuoja kiekvieną pramonės šaką kiekvienoje šalyje – produkciją, valdymų sistemas, darbuotojų profesijų bei jų kompetencijų poreikį. Tai neabejotinai sukuria naujų galimybių, prisideda prie efektyvumo ir produktyvumo augimo.
Visgi, kartu su galimybėmis, darbo rinkai tai atneša ir pokyčių. Darbuotojams tenka persikvalifikuoti ar įvaldyti tas naująsias, greitai besikeičiančias technologijas, kurios tampa ne tik darbo jėgos papildymu, bet, dažnu atveju, ir konkurentu.
Tai reiškia, kad visas šias technologijas galima įdarbinti kuriant didesnę pridėtinę vertę, auginant produktyvumą, taupant išteklius ir... atsisakant darbo jėgos.
Ketvirtoji revoliucija pakeis darbo rinką
Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad robotų ir dirbtinio intelekto paklausa sparčiai augs, o 2025 metais valandų skaičius, kurį dirba robotai ir žmogus, susilygins.
Šie pokyčiai, be abejo, paveiks darbo jėgos perspektyvas daugelyje pramonės sričių. Prognozuojama, kad iki to laiko apie 6 proc. dabartinių profesijų bus visiškai atsisakyta, ir ši rizika nėra aktuali darbuotojams, dirbantiems vos keliuose sektoriuose.
Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo atliktu tyrimu, iki 2025 metų net 43 proc. įmonių planuoja atsisakyti dalies darbuotojų – būtent dėl didesnės technologinės pažangos, kuri koreguoja ir darbo jėgos poreikį.
Su didžiausia rizika susiduria ne tik tie asmenys, kurių darbas yra nekvalifikuotas, tačiau ir tie, kurių darbą lengvai galima pakeisti skaitmenizuojant ar optimizuojant procesus pasitelkus dirbtinį intelektą.
Pavyzdžiui, duomenų suvedimo specialistams, dokumentus rengiantiems administratoriams, buhalteriams ar apskaitininkams, auditoriams, bibliotekininkams ar pardavėjams telefonu.
Šiose pareigybėse dirbantiems asmenims netolimoje ateityje teks ieškoti galimybių, kaip įgalinti savo kompetencijas arba persikvalifikuoti. Tačiau kaip bebūtų, naujosios technologijos ne tik atima, bet ir kuria darbo vietas, tad darbo vietų praradimai bus kompensuojami kitomis ateities profesijomis.
Ko galime tikėtis ateityje
Naujosios technologijos bei dirbtinis intelektas augins tų darbuotojų paklausą, kurie supranta šias technologijas, gali jas prižiūrėti ir įgalinti jų veikimą. Tad darbo poreikis augs duomenų apdorojimo ir dirbtinio intelekto specialistams, inžinieriams, programuotojams.
Taip pat augs ir paklausa tų darbuotojų, kurių darbo pakeisti jokios technologijos negali ir, tikėtina, dar ilgai negalės. Gydytojo, socialinio darbuotojo, odontologo ir slaugytojo profesijos išliks itin svarbios bei kertinės ir ateityje, turint omenyje, kad gyvenimo trukmė ilgės ypač sparčiai.
Gana saugūs išlieka ir kūrybinį darbą dirbantys menininkai, architektai ar statybininkai. Apskritai, kūrybingumas išliks ta kompetencija, kurios jokios technologijos nepakeis dar ilgai, todėl jo ugdymas išlieka itin svarbiu uždaviniu mokyklose.
Šalia kūrybiškumo labai svarbu ugdyti ir kompleksinių problemų sprendimą bei kritinį mąstymą, kurių svarba aštrėja augant socialinių tinklų įtakai ir plintant dezinformacijai bei melagienoms. Šios kompetencijos išlieka kritinės ne tik profesinėje veikloje, bet ir kasdieninėse gyvenimo situacijose.
Ką visa tai reiškia mums?
Pirmiausia, mokyklose bei universitetuose mokymo programas bei profesinį rengimą jau dabar turėtume adaptuoti taip, kad jaunoji karta įgautų kuo daugiau kompetencijų, kurios, tikėtina, bus neišvengiamos ateityje. Taip galėsime patenkinti darbo rinkos darbuotojų poreikį ir skatinti ekonomikos augimą.
Be to, sparčiai tobulėjančiame pasaulyje turime išsiugdyti įprotį nuolatos mokytis bei tobulėti. Negebėjimas naudotis naujausiomis technologijomis sukurs barjerus net ir toms profesijoms, kurios ateityje išliks mažai pakeičiamos.
Galiausiai, į technologinį pažangumą turime žvelgti kaip į neišvengiamą mūsų žmonijos tobulėjimo etapą ir pasiimti visą jo kuriamą naudą. O ateityje sėkmingiausi specialistai bus tie, kurie išmoks ne konkuruoti su technologijomis, bet su jomis bendradarbiauti.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
